Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 02 12

Marijampolės vicemeras: „Rezultatas labai nuvylė, projekcijos buvo tragiškos“

15min sulaukė Marijampolės vicemero Povilo Isodos elektroninio laiško, kuriame jis pateikė savo versiją dėl menininkės Jūratės Preikšienės sukurtos „Šviesos bokštų“ instaliacijos bei likusios jos vadovaujamos viešosios įstaigos „Žvilgsnis“ skolos darbus atlikusiai įmonei. 15min apie tai rašė praėjusią savaitę.
„Šviesos bokštai“ Marijampolėje
„Šviesos bokštai“ Marijampolėje / Vytenio Skroblo nuotr.

Vicemeras teigė, jog atsakyti į klausimus anksčiau negalėjo, nes nematė elektroninio laiško ir negalėjo atsiliepti telefonu. Politikas savo atsakymus pateikė po to, kai 15min publikavo tekstą apie į bėdą patekusią vietos menininkę, nesulaukiančią, anot jos, žadėtos savivaldybės paramos.

Po minėtos publikacijos į 15min taip pat kreipėsi Marijampolės miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas. Pasak politiko, jis pats girdėjęs, jog savivaldybė menininkei žadėjusi padėti, bet to nepadarė.

Žadėjo nepalikti bėdoje

Konfliktas tarp miesto savivaldybės ir menininkės J.Preikšienės kilo po to, kai pernai mieste buvo pristatyta jos sukurta instaliacija „Šviesos bokštai“.

Didžiulė ir sudėtingų techninių sprendimų pareikalavusi septynių bokštų, kurių vienas yra nuo 8 iki 15 metrų, šviesos instaliacija sumontuota miesto pramoniniame rajone, ant aukščiausio pasato stogo.

Bokštai šviečia iki šiol ir matomi įvažiuojant į miestą iš visų pusių.

Savivaldybė iš anksto projektui buvo žadėjusi 15 tūkst. eurų, Lietuvos kultūros taryba vietoje prašomų 20 tūkst. skyrė 11 tūkst. eurų, privačių rėmėjų lėšų surinkti nepavyko, todėl menininkė kreipėsi į savivaldybę ir klausė, ką jai daryti.

Privačiame pokalbyje su vicemeru Romualdu Makausku ir kitais specialistais J.Preikšienė buvo patikinta, kad savivaldybė nepaliks bėdoje ir skirs trūkstamą sumą bei prašė baigti pradėtą projektą.

J.Preikšienė savo darbą pabaigė, tačiau prašomų pinigų taip ir nesulaukė. Dabar šviesos instaliaciją montavusi įmonė iš jos teisiniu keliu ketina išsireikalauti visą likusią sumą – 16 tūkst. eurų.

„Šviesos bokštai“ Marijampolėje buvo pristatyti pernai minint Lietuvos šimtmetį ir miestui tapus Lietuvis kultūros sostine.

Teigia, jog visuomenei nepatiko

„Pabandau pateikti tikrąją įvykių versiją, kiek ji nesusijusi su subjektyviu vertinimu. Šis projektas buvo vienas iš daugelio siūlymų, kuriuos teikė visuomenė, menininkai kultūros sostinės metams.

2017 m. rudenį vyko svarstymas būsimos programos ir savivaldybės vadovai, specialistai su menininke sutarė, kad skirs 15 tūkst. eurų ir nė euro daugiau.

Menininkė sutiko, ji pati dalyvavo tame pasitarime. Pinigus savivaldybė pervedė dar tų pačių metų gruodį, nors projektas buvo tik 2018 metų pradžioje, bet ir vėl išgirdome prašymą, kad jau reikia mokėti už kažką ir supratingai skyrėme 2017 metų gale“, – teigė miesto vicemeras P.Isoda.

Marijampolės savivaldybės nuotr./Marijampolės vicemeras Povilas Isoda
Marijampolės savivaldybės nuotr./Marijampolės vicemeras Povilas Isoda

Projektas startavo 2018 m. vasario 16 d. Buvo organizuojamas atskiras renginys, kurį padėjo organizuoti savivaldybės kultūros centras, jis įtrauktas į Vasario 16-osios minėjimo programą.

„Žmonių buvo susirinkę labai daug, visi tikėjosi didelio efekto, nes marijampoliečiai jau buvo matę įspūdingas šviesų instaliacijas, kurios „gimė“ MALonNy simpoziumo metu, bei kultūros sostinės atidarymo metu rodytos projekcijos 3D ir, matyt, tikėjosi dar įspūdingesnio vaizdo.

Buvo reklamuojama, kad bus ne tik patys bokštai įžiebti, bet ir bus lazerių šou, vaizdo projekcijos ant pastato.

Pamatytas rezultatas visus labai nuvylė, projekcijos buvo tragiškos, lazeriai kažkokio įspūdžio nesukūrė, atsiliepimai tautos buvo labiau nei pikti.

Kalbu apie paprastus žmones, kurie socialiniuose tinkluose atvirai reiškė nepasitenkinimą ir visaip juodino savivaldybę, kad švaisto pinigus tokiems nevykusiems projektams.

Mums buvo gana sunku atsakyti visiems, kad čia ne savivaldybės, o privačios menininkės projektas ir už kokybę ji buvo atsakinga“, – aiškino P.Isoda.

Vicemeras teigė nepretenduojantis į ekspertinį vertinimą, nes neturi tam nei patirties nei išsilavinimo, bet jam šviesos bokštai buvo didelis ir brangus nusivylimas.

Vytenio Skroblo nuotr./„Šviesos bokštai“ Marijampolėje
Vytenio Skroblo nuotr./„Šviesos bokštai“ Marijampolėje

„Marijampoliečiai tuos bokštus vadina eglutėmis ir ne kartą sulaukiau klausimo, kodėl nenupuošėm po Trijų karalių. Bet, kaip jau sakau, čia liaudies balsas, meninio vertinimo nedarau ir nenoriu daryti, neturiu tam žinių“, – savo komentare rašė P.Isoda.

Vicemeras patvirtino, jog autorė kreipėsi į savivaldybę prašydama padengti skolas, bet savivaldybė negali finansuoti projektų, kurie jau finansuoti didele suma ir po to, kai šis projektas susilaukė visuomenėje ne palaikymo o priekaištų.

„Tai viešų pinigų daugiau skirti buvo neįmanoma. Negalime taikyti tokios praktikos, kad kas kam kur nepasisekė, visi – į savivaldybę, ir gauna kiek reikia. To nebuvo ir nebus niekada.

Turėjome didelių nesusipratimų ir, liaudiškai sakant, „gėdų“.

Gavusi neigiamą atsakymą autorė rašė mūsų susigiminiavusiems miestams iš kitų šalių, turėjome didelių nesusipratimų ir, liaudiškai sakant, „gėdų“ nes jiems buvo rašoma, kad savivaldybė neskiria pinigų ir prašo padėti menininkei susimokėti.

Tokiu būdu mūsų, kaip savivaldybės, užsienio partnerių akyse buvo labai susvyravusi reputacija, bet šiaip ne taip pavyko įrodyti, kad savo įsipareigojimus įvykdėme ir „neskriaudžiame“ menininkų.

Sunku ir prisiminti visus bandymus mus „užspausti“, bet buvo kreipimųsi ir į ambasadorius, raštai iš įvairių organizacijų, spaudimas per žiniasklaidą net prezidentūrą – man pačiam teko kalbėtis su prezidentės patarėju ir aiškinti, kad mes nieko neapgavome, kad menininkė neįvykdė savo įsipareigojimų pati, nesurado reikiamos paramos, ką buvo žadėjusi“, – sakė P.Isoda.

Maišo pramogą su meno kūriniu

Tokius kaltinimus atmeta pati J.Preikšienė. „Reiktų atskirti meno kūrinį ir to vakaro šou. Jis truko tik kelias akimirkas. Bet jiems buvo svarbiau šou, už kuri jie negavo liaupsių. Už tai mane ir baudžia.

Buvo prasta garso kokybė, bet aš negaliu atsakyti už trečiųjų asmenų veiklą. Pačiam šou savivaldybė neskyrė nė cento. Jis buvo už kuklias rėmėjų lėšas, o jį rengė įmonė iš Vilniaus. Vaizdai kompiuteryje prieš tai buvo parodyti savivaldybei, dar vyko korekcijos.

Visą tos dienos šventę režisavo ar kontroliavo pats vicemeras R.Makauskas. Man tai buvo labai keista, nes šventės režisieriaus nebuvo. Žmonėms apskritai nepatiko ir dieną vykę renginiai. Taip, žmonėms trūko fejerverkų. Kaip ir sakiau, valdžioje kultūrinis nesusivokimas“, – sakė J.Preikšienė.

Asmeninio albumo nuotr. /Marijampolės menininkė Jūratė Preikšienė
Asmeninio albumo nuotr. /Marijampolės menininkė Jūratė Preikšienė

Kūrėja sako, kad įgyvendinti ambicingą projektą norėjo ne tik ji pati – to reikėjo ir savivaldybei.

„Visa tai, kad manęs žadėjo nepalikti bėdoje, yra moralinis dalykas, kurį sunku įrodyti. Bet faktas, kad instaliacija buvo labai reklamuota savivaldybės, kad pinigų trūkumas išaiškėjo darbams einant į pabaigą ir kad dabar nėra noro man padėti.

Nuomojamos brangios ledo arenos, brangūs fejerverkai, todėl ir sakau, o gilesnio kultūros ir meno reikšmės suvokimo nėra.

Kai kreipiausi į prezidentūrą, man paskambino prezidentės vyr. patarėjas Mindaugas Lingė. Jis sakė, kad kalbėjo su Povilu Isoda ir šis prezidentės patarėjui teigė, kad išspręs mano skolos klausimą.

Kai su džiaugsmu nuėjau vėl į savivaldybę, tai dar iš karto nepasakė nieko, o po to prasitarė, kad gerų žinių nėra. Gegužės mėnesį P.Isoda pasirašė dokumentą, kad neturi galimybių padengti skolos”, – pasakojo J.Preikšienė.

„Toks pokalbis buvo“

Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas teigė, jog menininkės minėtas pokalbis su vicemeru R.Makausku buvo ir jis jį girdėjęs pats.

„Šis atvejis rodo savivaldybės neūkiškumą. Pažadėjo visą sumą, negalėjo pervesti visos iš karto, nes biudžete buvo maždaug pusės milijono eurų skylė. Bet kalba buvo apie 30 tūkst. eurų, kurią savivaldybė turėjo pervesti dalimis. Toks pokalbis buvo.

Mane stebina šioje istorijoje tai, kad savivaldybė viską žinojo – eigą, techninius sprendimus, kad trūksta pinigų, kad yra problemų. Ir staiga po renginio pasako, kad „ne, neduosime“, – sakė A.Vyšniauskas.

Politiko manymu, kai į bet kokį kultūros renginį perkamas bilietas, sumokama visa jo kaina, o ne dalis, likusią dalį paliekant tam atvejui, ar kultūros renginys patiks. O šiuo atveju panašiai ir nutiko – rezultatas nepatiko, meninis skonis nesutapo, todėl, pasak A.Vyšniausko, likusios sumos nutarta neskirti.

A.Vyšniauskas taip pat sako, kad reikia atskirti vieno vakaro lazerių šou nuo meno kūrinio, kuris liko iki šiol.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Andrius Vyšniauskas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Andrius Vyšniauskas

„Aš pritariu J.Preikšienei, kad tai yra vienintelis vizualus meno kūrinys, likęs po kultūros sostinės metų, be to, jis yra gerai įvertintas, – sakė A.Vyšniauskas. – Šioje situacijoje stebina ir tai, kad savivaldybė procese dalyvavo nuo pat pradžių. Matė visus techninius sprendimus, dokumentus, brėžinius, žinojo, kaip viskas bus.“

„Šviesos bokštai“ yra įdomus projektas, gana gera miesto vizitinė kortelė.

„Šviesos bokštai“ yra įdomus projektas, gana gera miesto vizitinė kortelė. Dėl renginio starto aš taip pat sutinku (kad jis galėjo būti geresnis)“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.

Pasak A.Vyšniausko, už kultūros sritį savivaldybėje yra atsakingas ne vicemeras P.Isoda, o kitas vicemeras – R.Makauskas.

Tačiau R.Makauskas praėjusią savaitę 15min teigė, jog nėra įsigilinęs į situaciją ir nieko negali komentuoti.

Vėliau ir šią savaitę R.Makauskas telefonu neatsiliepė. Parašęs trumpąją žinutę, kad perskambins, politikas to nepadarė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos