– Ar memai gali formuoti žmogaus mąstymą, jo pažiūras, daryti įtaką jo apsisprendimams?
– Visų pirma, derėtų akcentuoti tai, kad memai yra populiarios kultūros dalis, nors dažnu atveju labiau atstovauja kontrakultūrai, t.y. pašiepia ir juokiasi iš to, kas laikytina bendrąja vertybine ar elgsenos norma. Iš pažiūros negrabus bei primityvus memų vizualinis stilius kontrastuoja su nugludintomis TV reklamomis bei nuomonės lyderių žinutėmis socialiniuose tinkluose. Memu siekiama prasiskverbti pro dirbtinį fasadą bei ironiškai pranešti: „Mes matome tikruosius jūsų elgesio motyvus“.
Šiuo atveju reikia atskirti memus, kurie koncentruojasi į kultūrinius reiškinius (tendencijas, įvykius, asmenybes), ir tuos, kurie šaiposi iš kasdienių gyvenimiškų situacijų. Kasdienių tematikų memų poveikis mąstymui bei pažiūroms yra minimalus, nes jie labiau atkartoja tai, ką kiekvienas iš mūsų mąstome, jaučiame ir patiriame buitinėse situacijose. Nukreipti į kultūrinius reiškinius memai turi kitokį prieskonį, nes čia formuojama tam tikra nuomonė, išreikšta šaržuojant bei ironizuojant.
Kaip ir kiekviena kultūrinė produkcija, memai gali padėti formuoti arba keisti asmenines nuostatas. Visgi nedrįsčiau teigti, kad memų poveikis yra stipresnis nei kitų komunikacijos formų. Memų aktualumas labiau priklauso nuo demografinių kriterijų, nei nuo jų pateikimo būdo ar siunčiamos žinutės turinio. Kadangi memai labiausiai priklausomi nuo internetinių sklaidos kanalų, natūralu, kad juos naudoja bei geriausiai supranta jaunesnė visuomenės dalis, kuriai šios technologijos yra kasdienio gyvenimo atributas.
Kita vertus, imlumas memų siunčiamoms žinutėms taip pat priklauso nuo žmogaus socialinės padėties, politinių pažiūrų bei vertybinių nuostatų. Sunkiausiai memų pasaulyje sekasi tiems, kurie turi autoritarinių asmenybės bruožų ir pasižymi idėjiniu nelankstumu. Kadangi memai yra bene gryniausias žodžio laisvės raiškos produktas, memų kultūrai oponuoja tie, kurie turi polinkį šią laisvę varžyti.
– Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės memų populiarumo priežastys?
– Gerai sukonstruoti memai yra greito vartojimo produktas, kuris gali būti paskleistas greitai, pigiai ir plačiai. Memai taip pat orientuoti į staigų bei aštrų žinutės pateikimą. Juokingo netikėtumo faktorius bei kultūrinių poteksčių atpažinimas daro juos patraukliais socialinių tinklų naudotojams. Šio fenomeno patrauklumas slypi ir tame, kad kultūriniai memai dažnu atveju nėra suprantami universaliai ir gali būti panaudojami tiek kaip socialinės kritikos, tiek kaip maišto prieš diegiamas bei vyraujančias dogmas priemonė.
Gebėjimas suprasti memus leidžia žmogui susivokti, kaip gerai jis orientuojasi laikmetyje, nes tiek memai, tiek jų turinys yra itin dinamiški. Aktyvūs memų naudotojai itin lengvai identifikuoja tuos, kurie bando „pritapti“ prie memų kultūros, nes memas – tai daugiau nei esamo įvykio atspindys. Ši žinutės perdavimo forma koduoja tam tikrą mąstymo būdą bei vertybių sistemą. Žmogus, esantis už šios sistemos ribų, gali bandyti kopijuoti formą, tačiau negebėdamas suvokti turinio bei konteksto pats save demaskuoja. Galiausiai, memas yra itin talpus žinutės perdavimo būdas, nes, net ir primityviai pateikiamas, jis gali turėti daugybę poteksčių bei intencijų.
– Ar memai gali kenkti, skatinti patyčias, agresiją, netoleranciją?
– Atsakydamas į klausimą užduosiu savąjį. Ar stalo įrankiai gali būti pavojingi? Atsakymas, greičiausiai, teigiamas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visuomenė turėtų uždrausti stalo įrankius vien dėl to, kad dalis asmenų juos naudojo turėdami piktų kėslų. Memai, kaip ir kitos žinučių sklaidos formos, gali būti pasitelkiamos neigiamai informacijai skleisti. Ši tendencija ypač ryškiai jaučiama tuomet, kai į memų kūrimą įsijungia ištisi autoritarinių valstybių medijų cechai. Pavyzdžiui, po Krymo aneksijos internetiniuose memų portaluose ėmė plisti „alternatyvios nuomonės“ memai, rodantys, kaip džiugiai vietiniai gyventojai pasitinka naujuosius „išvaduotojus“. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, indoktrinacija ir memų kultūra yra sunkiai suderinami, kadangi memai savo prigimtimi atstovauja aštraus, kritiško bei anti-korektiško humoro srovei.
Memų poteksčių suvokimas reikalauja pamatyti tai, kas paslėpta tarp eilučių, o tam reikalingas geras humoras jausmas, intelektiniai gebėjimai bei kritinis mąstymas. Gebėjimas suprasti humorą, memus taip pat gali būti lavinamas, todėl net ir neskoningi, ar, kai kurių visuomenės grupių nuomone – įžeidūs memai, turi teisę egzistuoti. Gebėdami atskirti gerą turinį nuo prasto, mes mokomės mąstyti. Esant informacijos vakuumui visuomenė atribojama nuo neigiamo humoro poveikio, tačiau tuo pat metu praranda gerokai platesnį gebėjimų spektrą.
Dėkoju už pokalbį.
