Martynas Kupstys nepasinaudojo britų pareigūnų klaida ir nepabėgo, o dabar kalės iki gyvos galvos

Penktadienį Linkolno karališkame teisme buvo toliau nagrinėjama 24 metų latvio Ivano Zdanovičiaus nužudymo byla, kurią įvykdę kaltinami svainiai iš Lietuvos – M.Kupstys ir trisdešimtmetis Andrius Giedraitis.

M.Kupsčio buvo prašoma paaiškinti apie pareigūnų padarytą klaidą, kai jis pernai rugpjūtį buvo išleistas į laisvę, nors turėjo būti vežamas į teismą. Žmogžudyste kaltinamas vyras teisme pasakojo, kad pats suvokė neturįs teisės būti paleistas ir bandęs tai pasakyti kalėjimo personalui.

Tačiau pareigūnai M.Kupsčio pasigedo tik tada, kai autobusiukas su kaltinamaisiais atvyko į teismą, o lietuvio jame nebuvo. Tuoj pat buvo pradėta aiškintis, kaip tai galėjo nutikti. Vėliau suskaičiuota, kad klaida bylos nagrinėjimą pratęsė trims savaitėms ir mokesčių mokėtojams kainavo apie 63 tūkst. svarų.

Pats nepatikėjo tuo, kas vyksta

Tuo tarpu laisvę gavęs M.Kupstys galimybe pabėgti pasinaudoti nesuskubo. Išėjęs iš kalėjimo jis prisėdo ant suolelio kitapus gatvės esančioje autobusų stotelėje. Čia vyras po trijų valandų ir buvo rastas.

Aš mąsčiau apie pabėgimą. Galėjau grįžti pas draugus, bet supratau, kad negalėjau būti tiesiog paleistas. Turėjau vykti į teismą. Kelias valandas pasidžiaugiau saule, – sakė M.Kupstys.

„Aš buvau paleistas per klaidą. Sakiau pareigūnams, kad turiu vykti į teismą, bet jie tikino, kad viskas gerai ir esu laisvas. Vos išėjęs dar 10-15 minučių tiesiog stovėjau prie kalėjimo vartų“, – prisiminė M.Kupstys.

Jis pripažino, kad nesuprato, kas vyksta, ir svarstė, ką jam daryti toliau.

„Aš mąsčiau apie pabėgimą. Apie daug dalykų. Galėjau vykti namo. Galėjau grįžti pas draugus, bet supratau, kad negalėjau būti tiesiog paleistas. Turėjau vykti į teismą. Kelias valandas pasidžiaugiau saule. Sėdėjau ant suolelio, 20-30 metrų nuo kalėjimo vartų“, – pasakojo vyras.

Asmeninio archyvo (Facebook) nuotr./Andrius Giedraitis

Galėjo pabėgti, bet nuėjo tik į tualetą

Jis tikino nuo suolelio pakilęs tik kartą, kai užsinorėjo į tualetą.

Aš žinojau tą ligoninę, nes joje gimė mano dukra. Pasinaudojęs tualetu vėl grįžau ant to paties suolelio, – teigė M.Kupstys.

„Šalia kalėjimo yra ligoninė. Tai štai, kur aš nuėjau. Aš žinojau tą ligoninę, nes joje gimė mano dukra. Pasinaudojęs tualetu vėl grįžau ant to paties suolelio“, – pernykščius įvykius atkūrė lietuvis.

Jis tvirtino buvęs įsitikinęs, kad pareigūnai labai greitai jo pasiges ir pradės ieškoti.

„To ir laukiau. Tačiau pro šalį vaikščiojo kalėjimo prižiūrėtojai ir niekas į mane nekreipė dėmesio beveik tris valandas. Tik tada pagaliau atėjo labai daug pareigūnų ir mane vėl sulaikė“, – teigė M.Kupstys.

Nuteisė kalėti iki gyvenimo galo

Lietuvio advokatas Paulas Mannas teismo prašė atsižvelgti į šią aplinkybę ir M.Kupsčio pasiryžimą atsakyti už savo nusikaltimą net tada, kai jam buvo suteiktas šansas pabėgti.

M.Kupstys kartu su svainiu A.Giedraičiu teismo pripažintas 2014 m. sausį tyčia sukėlęs gaisrą ir tokiu būdu nužudęs 24 metų Latvijos pilietį I.Zdanovičių.

Lincolnshire Echo nuotr./Ivanas Zdanovičius

M.Kupstys pripažino, kad nusikaltimo įvykdymo metu smarkiai gėrė. Jis neneigė ir to, kad keliose vietose padegė I.Zdanovičiaus namus, tačiau aiškino nenutuokęs, kad latvis tuo metu buvo pastate.

Prieš išeidamas iš I.Zdanovičiaus būsto, M.Kupstys pripažino dar atsukęs visus penkis viryklės dujų čiaupus, tačiau sprogimas taip ir neįvyko, nes pastate jau buvo maža deguonies.

Latvio kūną jo namuose, miegamajame, kitą dieną rado apsilankęs draugas. Nustatyta, kad jaunas vyras mirė apsinuodijęs dūmais.

Už I.Zdanovičiaus nužudymą M.Kupstys ir A.Giedraitis buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Teismo sprendimu, nuosprendis M.Kupsčiui galės būti peržiūrėtas tik po 25 metų, o A.Giedraičiui – po 21 metų.