Gydymą gauna tik penktadalis
– Remiantis statistikos duomenimis, 2020 metais depresija sergančių asmenų skaičius sumažėjo, tačiau 2021-aisiais skaičius vėl šoktelėjo. Nuo ko šis skaičius priklauso?
– Pandemijos ir karantino metu susirgimų depresija skaičius tik dar labiau išaugo ir jis toliau didėja. Jei mes remiamės oficialia statistika, tai COVID–19 metu ji buvo iškraipyta. Paslaugų prieinamumas buvo sumažėjęs ir oficialioje statistikoje atsispindėjo tik tie žmonės, kurie kreipėsi į specialistus. Todėl statistika neatspindi realios situacijos.
Taip pat buvo daryta daug tyrimų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, kad besiskundžiančių žmonių depresijos simptomais skaičius yra smarkiai išaugęs visame pasaulyje.
– Dažnai pasitaiko, kad žmonės depresijos nelaiko liga ir patys užsiima savigyda. Ar šie mitai dar egzistuoja?
– Tik apie 20 proc. depresija sergančių žmonių gauna visavertį ir adekvatų gydymą. Viena priežastis – žmonės neatpažįsta depresijos. Pavyzdžiui, buvo kilęs labai didelis pasipiktinimas dėl Boriso Johnsono pasisakymo dar prieš jam tampant premjeru. Jam uždavė klausimą, kaip žada kovoti su depresijos augimu šalyje, o Borisas atsakė, kad tai yra tinginių liga, duos visiems darbo ir taip dings depresija.
Todėl tiek žmonės, tiek jų artimieji labai dažnai neatpažįsta ligos ir galvoja, kad tai yra didelis nuovargis arba net tinginystė.
Kita priežastis yra stigmatizacija. Tai baimė kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Mūsų šalyje ši baimė yra didelė nuo tarybinių laikų: vieną kartą nueisi pas psichiatrą, tai atims vairuotojo pažymėjimą, negalėsi dirbti ir tai yra gėda. Mes darbe susiduriame su šia problema, kai žmogus labai kenčia ir jau pradeda suvokti, kad jam reikia pagalbos, tačiau artimieji šios idėjos nepalaiko.
Jei žmogui problemos su širdimi ar sąnariais, tai artimieji skatina apsilankyti pas gydytoją, o su psichikos ligomis yra atvirkščiai. Tie mitai ir toliau egzistuoja.
Dažniausiai dėl išorinių priežasčių
– Kokios yra depresijos rūšys? Kokie požymiai išduoda, kad asmuo serga šia liga?
Jei žmogui problemos su širdimi ar sąnariais, tai artimieji skatina apsilankyti pas gydytoją, o su psichikos ligomis yra atvirkščiai.
– Depresija skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Lengvai depresijai gydyti turėtų užtekti psichoterapijos, vidutinė gydoma medikamentais ir psichoterapija. Sunki depresija pirmiausia gydoma medikamentais, kadangi iš pradžių sunku prieiti prie paciento ir dirbti psichoterapiškai.
Kai asmuo iš sunkios formos pereina į vidutinę, tuomet prisideda psichoterapiniai metodai. Dažniausiai tai būna mišrus gydymo būdas.
Depresijos būna dviejų rūšių: endogeninės ir egzogeninės. Endogeninę depresiją asmuo atsineša kartu su savo genais ir turi polinkį sirgti. Ši rūšis sudaro labai mažą dalį visų depresijų. O egzogeninė depresija kyla iš išorinių priežasčių. Mūsų gyvenimo tempas, būdas bei didžiuliai reikalavimai sau yra labai kenksmingi mūsų smegenims.
– Koks depresijos gydymo kelias?
– Visame pasaulyje visų psichikos ligų gydymui pripažintas modelis yra biopsichosocialinis. Tai reiškia, kad, gydydami ligą, turime veikti biologinius, psichologinius ir socialinius faktorius. Biologinis – tai įvairūs smegenų biocheminiai procesai, kurie veikiami vaistais, medicininiais aparatais ir kitais būdais, kurie tiesiogiai ir biologiškai veikia smegenis.
Antrasis veiksnys yra psichologiniai dalykai. Tai yra psichoterapija arba psichologinis konsultavimas. Ir trečiasis dalykas – socialinis aspektas, kurį būtina įvertinti.
Pavyzdžiui, visi įsivaizduoja, kad socialinis aspektas yra bedarbis žmogus, kuris neturi pajamų ir gyvena landynėje. Ne. Ir turtingi, ir sėkmingi žmonės turi įvairių socialinių problemų. Sėkmingas gydymas turėtų apimti visus šiuos tris aspektus, o kiek ir kurio aspekto daugiau, priklauso individualiai nuo asmens.
Gydydami ligą, turime veikti biologinius, psichologinius ir socialinius faktorius.
Jei kalbame apie depresijos gydymo metodus, be medikamentų dar galima gydyti transkranijine magnetine stimuliacija. Tai yra smegenų veikimas magnetiniais laukais su specialiais aparatais. Vienas šis aparatas dažniausiai nepadeda, tačiau kompleksiniam gydymui yra puikiai pasitvirtinęs.
Taip pat efektyvus ir taikomas būdas yra elektroimpulsinė terapija. Visi įsivaizduoja, kad tai jau yra istorija ir labai baisu. Iš tiesų ši terapija JAV yra labai populiari, o Europoje ji nėra tokia populiari dėl kultūrinių aspektų. Anksčiau žmogų paveikdavo elektrošokas ir atsirasdavo traukuliai, o dabar asmuo užmigdomas, atpalaiduojami raumenys ir jokių traukulių nebūna. Žinoma, jį taikome labai retai ir labai sunkios depresijos atveju.
Bijoma šalutinio poveikio
– Koks medikamentų šalutinis poveikis?
– Šalutinių reiškinių nuo antidepresantų būna tik vieną–dvi pirmąsias savaites ir jie būna simboliniai: lengvas pykinimas, apetito sumažėjimas, burnos džiūvimas ir pan. Žmonės bijo priprasti prie antidepresantų, nors jie net neduoda pripratimo. Daugelis žmonių ir, deja, net dalis kitų specialybių gydytojai painioja šiuos vaistus su kita grupe – benzodiazepinais arba raminančiais vaistais.
Pas mus dažnai kardiologai, neurologai, šeimos gydytojai vietoje antidepresantų žmonėms išrašo tuos kitus vaistus, prie kurių priprantama. Todėl turime didelių problemų, o su Sveikatos apsaugos ministerija sprendėme šį klausimą. Lyginant Lietuvą su kaimyninėmis šalimis, benzodiazepinų suvartojame tris ar net keturis kartus daugiau, be to, žymiai mažiau suvartojame antidepresantų.
Žmonės bijo priprasti prie antidepresantų, nors jie net neduoda pripratimo. Daugelis žmonių ir, deja, net dalis kitų specialybių gydytojai painioja šiuos vaistus su benzodiazepinais arba raminančiais vaistais.
Kartu su ministerija organizavome paskaitas, yra pateiktas specialus aprašas, kaip šiuos vaistus teisingai skirti ir jau vartojantiems pacientams kuo greičiau nutraukti.
Depresijai būdingi tokie simptomai kaip nerimas ar nemiga. Raminamieji padeda simptomus sumažinti, tačiau jie negydo pačios ligos. Pavyzdžiui, jei sergi pūlinga angina, tai gydoma antibiotikais, kurie naikina bakterijas ir gydo priežastį.
Tačiau dažnai nuo karščiavimo ar skausmo duoda kitų vaistų, kurie pašalina simptomus, tačiau pačios ligos negydo. Taip ir antidepresantai veikia pačią ligos priežastį, o kiti vaistai pašalina tik simptomus. Tuo metu geriau jautiesi, tačiau depresijos taip neišgydysi.
– Kuri amžiaus grupė yra labiausiai pažeidžiama? Kodėl?
– Negalėtume išskirti amžiaus grupės, jos įvairios. Vyresnių žmonių pagrindinis iššūkis – vienišumas, somatinės ligos, tačiau yra aiški priežastis ir aiškesnis gydymas. Deja, depresijos augimo tendencija yra labiau į jaunimo grupę. Dabar turime daug iššūkių su narkotikais.
Atvykus pacientui, pavartojusiam narkotikų, dažnai nežinai nei kas, nei nuo ko. Kai atsirado visas spektras sintetinių narkotikų, tai jauni žmonės patys nežino, ką vartoja ir kas ten primaišyta. Noras legalizuoti kanapes, kurios didina psichozių riziką 4–6 kartus, yra tikrai nepriimtinas.
Žinoma, kalbama ne apie depresiją, tačiau šis klausimas dėl kanapių taip pat labai svarbus. Visoje mokslinėje literatūroje yra patvirtinti duomenys, kad tai yra vienas iš psichozę sukeliančių veiksnių.
Politikai apie tai nekalba, kadangi čia yra komercinis interesas, tai yra milžiniški pinigai, o kitas interesas – tai populiaru. Yra dalis žmonių, kurie mano, kad tai yra labai gražu. Visi pyksta, jei ir su alkoholiu kažkas kovoja, nes niekas nemato tų pasekmių. Niekas nemato tų alkoholinių delyrų, kaip miršta žmonės nuo jų. Niekas nežino, kas bus po to. Taip pat visi naudojasi informacinėmis technologijomis, o tai yra nuolatinis smegenų dirginimas.
Gali kartotis
– Išsigydžius depresiją pasitaiko, kad vos tik pasveikęs žmogus vėl grįžta į pradžią, nuo ko pradėjo. Nuo ko tai priklauso?
– Pirmas depresijos epizodas gali būti ir vienintelis. Arba gali būti pasikartojantis, kai žmogus pasveiksta ir vėl po kurio laiko atkrenta. Atkryčių pasitaiko dažnai, tačiau būna ir taip, kad žmogus turi tik vieną epizodą. Depresija dažniausiai susijusi su gyvenimo konkrečiais įvykiais. Jei asmuo problemas išsisprendžia ir gydosi, tai jis vėliau ir nebesuserga.
Tačiau daliai žmonių depresijos yra linkusios kartotis, kadangi mes negalime visų problemų išspręsti. Pacientams sakome, kad atkritimas yra ligos dalis ir jo nereikia labai bijoti.
Pirmas depresijos epizodas gali būti ir vienintelis. Arba gali būti pasikartojantis, kai žmogus pasveiksta ir vėl po kurio laiko atkrenta.
Deja, ypač dažnai atkritimai dažniausiai atsiranda po to, kai žmogus savavališkai nustoja gerti vaistus. Asmuo juos vartoja keletą mėnesių, jam pasidaro geriau ir tuos vaistus numeta į šalį. Jis jaučia pagerėjimą, tačiau šį pasveikimą būtina stabilizuoti, negalima savarankiškai gydymą nutraukti į šoną. Jei visi žmonės elgtųsi protingai ir laikytųsi gydytojų rekomendacijų, tai mums atkristų labai daug darbo.
Depresija yra viena iš efektyviausiai gydomų psichikos ligų, tačiau trūksta ir žmonių supratingumo.
Per prievartą neguldoma
– Kaip nusprendžiate, kam būtina gydytis psichiatrijos ligoninėje, o kam galima paskirti gydymą namuose?
– Patys žmonės ateina labai retai, dažniausiai pacientai pas mus į ligoninę patenka su siuntimu iš kitų gydytojų, jei specialistas mato, kad būtinas stacionarinis gydymas. Kita dalis yra atvežama greitosios medicinos pagalbos. Priėmimo skyriuje visą parą budi gydytojas – psichiatras, kuris vertina paciento būklę trimis etapais: kokios pagalbos jam reikia, paciento norus ir kokia aplinka jį supa.
Tikrai neguldome į ligoninę, jei pacientas to nenori. Vadovaujantis įstatymais, prievarta pacientą galima guldyti tik tada, jei jis pavojingas tiesiogiai sau ir kitiems. Be to, tai sprendžia tik teismas.
Ligoninėje gydosi įvairaus amžiaus pacientai. Pavyzdžiui, valgymo sutrikimais sergančių yra daugiau jaunų žmonių, o Gerontopsichiatrijos skyriuje daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tad ligoninėje turime įvairių amžiaus grupių pacientų.
Pasitaiko atvejų, kad žmonės nenoriai priima tuos, kurie sirgo arba serga depresija. Kaip vėliau pacientams sekasi įsilieti į visuomenę?
Jei ši liga yra efektyviai gydoma, didžiajai daliai pacientų dažniausiai depresijos epizodai nesikartoja. Daugelio žmonių aplinkose tikrai yra tokių žmonių, kurie sėkmingai gydosi depresiją ir jūs apie tai net nežinote.
Tiek su lengva, tiek su vidutine depresija žmogus dažniausiai sugeba išlaikyti socialinę kaukę, nors jis tai daro per prievartą ir neturi gyvenimo džiaugsmo. Daugiau problemų yra su sunkiomis psichikos ligomis kaip šizofrenija ir pan. Tada taip, visi tai pastebi ir būtina kuo greičiau gydytis.
Valgymo sutrikimais sergančių yra daugiau jaunų žmonių, Gerontopsichiatrijos skyriuje daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
– Ar sveikatos knygutėje žymima, kad asmuo sirgo depresija? Ar tai gali užkirsti kelią įsidarbinti pagal specialybę?
– Šioje vietoje yra padaryta didžiulė pažanga. Nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios šis klausimas peržiūrėtas keletą kartų, dabar taip pat nagrinėjami ir mažinami apribojimai daugeliui profesijų. Dėl įsidarbinimo specialybių sąrašuose depresija nebėra įtraukta.
Nei profesijų, nei vairavimo teisės nėra apribotos. Yra likę tik keletas apribojimų ir tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei asmuo turi teisę turėti ginklą ir šiuo metu serga sunkia depresija. Tuo metu jam apribotas leidimas turėti ginklą, tačiau tai yra laikinas dalykas. Kai pasveiksta, leidimas grąžinamas atgal.
– Statistikoje parašyta, kad 2021-aisiais Lietuvoje psichiatrų sumažėjo. Kokia psichiatrų padėtis Lietuvoje?
– Iš tiesų trūksta psichiatrų. Pavyzdžiui, kitose šalyse yra psichiatrų, turinčių dideles komandas, kurios nuima dalį techninių darbų. Tada psichiatras užsiima tik diagnostika, gydymo plano sudarymu, o kitus darbus tęsia komanda. Mes dar neturime šio modelio, kadangi Lietuvoje gydytojai yra vis dar „pigūs“.
Kad geriau suvoktumėte, Lietuvoje psichoterapeutas mokosi 6 metus bendros medicinos, tuomet 4 metus psichiatrijoje ir dar 4 metus už savo pinigus turi mokytis psichoterapijos, kadangi valstybė nekompensuoja šių studijų. Iš viso specialistas studijuoja 14 metų.
Psichoterapijos seansas trunka ne mažiau kaip valandą. Amerikoje jis kainuoja ne mažiau kaip 300 ir iki 500 dolerių. Lietuvoje vieno psichoterapijos seanso kaina, kurią moka valstybė, yra apie 23 eurus, privačiose klinikose nuo 60 iki 150 eurų. Vadinasi, per 14 metų įgytų žinių specialisto darbo valanda kainuoja 23 eurus.
Taip pat yra labai netolygus specialistų pasiskirstymas Lietuvoje. Rajonuose labai trūksta įvairių specialistų, tačiau visi renkasi didmiesčius dėl didesnių galimybių.
Milžiniška problema su vaikų psichiatrais ir psichoterapeutais. Eilės didelės, patekti sudėtinga, o vaikų, turinčių psichikos problemų, deja, vis daugėja. Už tai turime padėkoti informacinėms technologijoms.
Anksčiau tėvai žymiai daugiau praleisdavo laiką su vaikais, o dabar jiems reikia uždirbti visus pasaulio pinigus, todėl vaikai palikti kompiuterių ir telefonų globai. Vaikai patys psichikos ligomis nesuserga, juos susargdina tėvai...
– Psichiatrai padeda žmonėms, kurie serga depresija. O kas psichiatrams padeda, kai iškyla sunkumų?
Dauguma gydytojų atidirba savo darbo laiką vienoje ligoninėje ir tada eina į privačią praktiką – dar kitą darbą arba važiuoja į rajonus pabudėti parą... Čia – kasdienybė. Ir tai yra blogai.
– Perdegimo sindromas, depresija ir alkoholizmas medicinos specialistų tarpe yra ypač didelis. Su medikais yra labai blogai, nes jų trūksta, dirba dideliais krūviais, todėl jie pervargę. Atlyginimai neleidžia deramai gyventi, toliau tobulinti savo žinių, kvalifikacijos, todėl dauguma plėšosi tarp dvejų arba trijų darbų.
Dauguma gydytojų atidirba savo darbo laiką vienoje ligoninėje ir tada eina į privačią praktiką – dar kitą darbą arba važiuoja į rajonus pabudėti parą... Čia – kasdienybė. Ir tai yra blogai. Aš kalbu ne tik apie psichiatrus. Yra toks medikų humoras: dirbant už vieną etatą, nėra už ką gyventi. Kai dirbi už pusantro arba du etatus, nėra kada gyventi. Taip gydytojai ir gyvena.
