„Mašalų pilna visur, ypač kai buvo lietingos dienos. Kuo arčiau marių, tuo daugiau, kuo artyn jūros – tiek daug nebėra. Kiekvienais metais būna pavasario gale, vasaros pradžioje. Būna tiek, kad šluojame kaip lapus nuo žemės, o paskui prasideda karščiai ir nebelieka. Gerai, kad šie nekanda, bet baisiai įkyrūs. Kol su mašina iki Klaipėdos nuvažiuoji, nei žibintų, nei numerių nesimato, toks sluoksnis užsideda“, – 15min sakė nidiškis Tadas Stonkus.
Kol su mašina iki Klaipėdos nuvažiuoji, nei žibintų, nei numerių nesimato, toks sluoksnis užsideda, – sakė nidiškis Tadas Stonkus.
Nidiškis vylėsi, jog mašalų apmažės ir šie negadins nuotaikos šventinį savaitgalį, mat gegužės 27-29 dienomis vyks Neringos sezono atidarymas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė 15min teigė, jog kas 3-4 metus trūklių kolonijos būna ypač gausios, taip nutiko ir šiais metais.
„Šiemet masiškai daug, neatsimename, kada tiek daug būtų buvę. Lervos stadijos ciklas trunka kelerius metus, jos neriasi kelis kartus ir trečiais ketvirtais metais išsirita. Jų gausa būna skirtinga ir priklauso nuo oro sąlygų, kokia buvo žiema. Taip pat ir su karkvabaliais, vienais metais jų būna daug, kitais ne. Kai žiema šalta, sunaikina daugiau kenkėjų, o šiemet marios buvo užšalusios labai trumpą laiką“, – pasakojo ekologė.
Trūkliai nekanda, skrenda poruotis, o jų gyvenimo trukmė nėra ilga. Priklausomai nuo rūšies jie gyvena 7-10 dienų. Trūkliai Kuršių nerijoje pabudę jau kurį laiką, jie išsirita vandens temperatūrai pasiekus tam tikrą laipsnį.
„Jų yra ne viena rūšis, todėl ciklas keičiasi, vieni išsirita anksčiau, kiti vėliau. Patelės skrenda, deda kiaušinius ir tos lervutės gyvena Kuršių mariose, yra karšių maistas, ant tų lervų žvejai gaudo žuvis, jas galima parduotuvėse nusipirkti. Patelės padeda kiaušinius ir žūva, miršta ir patinėliai“, – sakė E.Razmienė.
Atostogaujantiems Nidoje moteris patarė šiuo metu daugiau laiko leisti pajūry.
„Vietiniai pripratę, tačiau atvažiuojantiems didelis šokas, kai užtaiko tokį bumą. Žinokit, nėra malonu, pati vaikštau, visa nusiašarojusi, ir į akis, ir į burną lenda. Aišku vengiu būti prie marių, o prie jūros visai nieko, tad poilsiaujantiems, kad nesusigadintų poilsio, vertėtų laiką leisti ten“, – patarė E.Razmienė.
