Kauno atvejis, anot jos, „sukėlė tiek emocijų, kad nebepastebime faktų“.
„Trys melai“
„Pradėkime visgi nuo viešai žinomų faktų. Parke motina per įvairias kūno vietas muša dvejų metų mažylį. Kita šeima bando sustabdyti smurtą. Motina reaguoja priešiškai. Iškviesta policija ją išveža.
Pagal policijos pranešimą į namus atvykę vaiko teisių specialistai mėgina įvertinti grėsmę vaikų saugumui bei nuvežti vaikus apžiūrai kartu su tėvu. Po įvertinimo paaiškėja, kad smurtas prieš vaikus buvo naudojamas nuolat, mažyliai mušami rykšte. Teismas patvirtina sprendimą paimti vaikus iš nesaugios aplinkos. Tėvai elgiasi iracionaliai, gąsdina vaikus, šeimos draugai atsisako toliau globoti mažylius neatlaikę spaudimo“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo D.Šakalienė.
Seimo narės nuomone, jos nupasakota istorija visuomenei pateikiama melagingai.
„Pirmas melas – „Facebook“ viešinama istorija apie agresyvų vyrą, persekiojusį išsigandusią mamą su vaikais. Taip pilietiški praeiviai, nelikę abejingi mušamam mažyliui, paverčiami agresoriais.
Antras melas – šeima žurnalistams teigia nemušanti vaikų, nors vaiko teisių specialistams pareiškė nežinojusi, kad vaikų mušti negalima, ir tai darė nuolat.
Trečias melas – motina demonstruoja žurnalistams žarsteklį ir reples kaip esą sukėlusius įtarimą, nors puikiai žino, kad mušdavo vaikus rykšte“, – vardija D.Šakalienė.
D.Šakalienė suabejojo, ar tėvų elgesys – adekvatus
Taip faktai, jos teigimu, „sklandžiai pereina į emocijas“.
„Motina naudoja tokius žodžius kaip „vaikai yra kalėjime“, „manėme, kad vaikus mums grąžins negyvus“. Aktyviai neigdami ar iškreipdami faktus, atsisakydami bendradarbiauti, savo elgesiu gąsdindami vaikus (motina bėgioja po parką ir pasiklysta, tėvas puola iš automobilio į gatvę su mažyliu ant rankų, daro kitus veiksmus, kurie nebuvo paviešinti saugant asmens duomenis) tėvai sukelia specialistams rimtų abejonių dėl gebėjimo adekvačiai rūpintis vaikais.
Be to, sukelia baimę daugeliui žmonių dėl galimos grėsmės „normalioms šeimoms“, kalbama apie „šeimų genocidą“ ir „anoniminius budulius“, – komentuoja parlamentarė.
Ar tikrai norime sustabdyti įstatymą, kuris pagaliau įvedė nulinę toleranciją smurtui [...]?
„Jei priėjome iki emocijų, – rašo D.Šakalienė, – noriu paklausti: kam rūpi, kaip jaučiasi ta kita pilietiška šeima, mėginusi sustabdyti smurtą ir iškvietusi policiją? Kaip jaučiasi pareigūnai, atsakingai sureagavę ir atlikę savo pareigą ginti mažuosius nuo smurto? Ar jau pamiršome Matuką ir vaikus šuliny? Ar tikrai norime sustabdyti įstatymą, kuris pagaliau įvedė nulinę toleranciją smurtui prieš vaiką ir kartu pirmąsyk subūrė specialistus bendram darbui?“
Politikės tikinimu, resursų – ir lėšų, ir žmonių, ir laiko – vis dar trūksta socialiai jautrioms reformoms įgyvendinti.
„Neįmanoma išmokyti kokybiškai rūpintis šeimomis per kelis mėnesius. Man labai gaila, bet lėšų prasme ši reforma visai nepapuola į Vyriausybės prioritetus“, – pažymi D.Šakalienė.
Politikė: kertinis momentas bus paslaugų šeimai suteikimas
Visgi, jos nuomone, einama teisinga linkme: „Tarnyba vis atviresnė visuomenei, ten dirbantys žmonės dirba pagal vis aukštesnius standartus, atsakomybė už klaidas irgi tapo labai reali. Už neetišką elgesį (melas dėl smurtavusios motinos neblaivumo, jautrumo stoka) nedelsiant nušalinama nuo pareigų Kauno miesto skyriaus vedėja ir pradėtas išsamus tarnybinis tyrimas.“
„Nepaisant Garliavos istorijoje pasireiškusių Seimo narių spaudimo ir piketo prie durų, visa komanda specialistų išsamiai įvertino situaciją ir priėmė sprendimą grąžinti vaikus tėvui, kuris pradėjo bendradarbiauti ir priimti pagalbą kaip auginti mažylius be smurto. Ir čia kertinis momentas bus paslaugų šeimai suteikimas – kiek jos bus prieinamos, kokybiškos ir kiek pati šeima bus motyvuota iš karo pereiti į bendradarbiavimą savo vaikų labui“, – pastebi parlamentarė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dovilė Šakalienė: Kas kiša pagalius į ratus Matuko reformai?
D.Šakalienė 2017 metais, po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas, inicijavo vaiko teisių apsaugos sistemos reformą. Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, buvo uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas.
Rugsėjo 29 dieną pareigūnai, gavę duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį, galbūt smurtavusią prieš vieną iš savo mažamečių vaikų, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Vėliau teisėsauga gavo specialistų išvadą, kad mažamečiui berniukui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Galimai smurtavusiai E.Kručinskienei panaikintas draudimas bendrauti su vaiku
Vaikų motinai pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat jai buvo apribota galimybė bendrauti su vienu iš vaikų.
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai sakė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją buvo padaryta klaidų.
Ketvirtadienį vaikai buvo grąžinti tėvui, kauniečiai teigia sutinkantys laikytis visų jiems numatytų sąlygų: lankyti pozityvios tėvystės kursus, patys konsultuotis su psichologais ir leisti psichologams bendrauti su vaikais.
Ketvirtadienį Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė taip pat pranešė, kad vaikų motinai Eglei Kručinskienei buvo panaikintas draudimas bendrauti su vaiku, prieš kurį galimai smurtauta.