Kaip galime užkirsti kelią tokiems incidentams bei ką daryti įkandus nepažįstamam šuniui?
Visų pirma, VMVT įspėja būti budriems ir atsakingiems – su svetimais šunimis elkimės pagarbiai. Prie nepažįstamo šuns nederėtų artintis ir bandyti paliesti ar paglostyti. Šuo dėl įvairiausių priežasčių (rujos, garbaus amžiaus, prastos nuotaikos, kitų aplinkos veiksnių, tokių kaip temperatūrų svyravimų ar didėjančio ozono kiekio) gali būti jautrus aplinkai, prisilietimams ar kitokiam svetimų žmonių dėmesiui, todėl šunų šeimininkai taip pat turi užtikrinti, jog augintinis būtu vedžiojamas su pavadžiu ir pagal poreikį būtu uždėtas specialiai pritaikytas antsnukis.
Antra, atidžiai rūpinkimės savo šunimis, užtikrinant, kad jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai ar gyvybei, viešosiose vietose nepalikti jų be priežiūros. Ypač tai aktualu atšilus orams ir artėjant vaikų vasaros atostogoms, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia lauke.
Gyvūnų augintinių šeimininkų susitarimas naudoti geltonos spalvos ženklus, tokius kaip: kaspiną, antkaklį ar pavadėlį, gali padėti išvengti nemalonių situacijų, kadangi šis ženklas reiškia, jog šuo yra jautrus, jam reikia daugiau erdvės, privatumo ir prie jo geriau nesiartinti.
Jeigu visgi nutiko toks incidentas ir šuo įkando, nukentėjusiajam nedelsiant reikia kreiptis į gydytojus, kurie įvertins sužeidimą ir įvertinę riziką, profilaktiškai skirs kur kas lengvesnių ir mažiau skausmingų priemonių pasiutligės prevencijai. Anksčiau, kuomet pasiutligė nebuvo taip efektyviai suvaldyta, įvykus sąlyčiui (įkandimui, įdrėskimui) su šunimi, žmogui tekdavo iškęsti ilgą ir skausmingą injekcijų nuo pasiutligės kursą.
Šiai dienai, Lietuva paskelbta laisva šalimi nuo pasiutligės ir šios ligos atvejų pastaruosius kelerius metus nebuvo nustatyta. Pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai privalo būti periodiškai vakcinuojami, tačiau nors ir rizika išlieka minimali, šios ligos nereikėtų nuvertinti – pasekmės gali rimtai atsiliepti sveikatai.
