– Jūsų atpigintų prekių sąraše beveik nėra nieko, ką perka paprasti mirtingieji – sumažinote, pavyzdžiui, ikrų, tortų, alkoholinių gėrimų kainas. Kodėl nepadedate mažesnes pajamas turintiems žmonėms ir neatpiginate įprastų, pigesnių prekių?
– Norėčiau paneigti šitą teiginį, nes mes atsižvelgėme į tai, ką labiausiai perka. Krepšelis sudaro labai didelę dalį mūsų apyvartos, ketvirtadalį. Visi vartotojai, turintys tiek mažesnes, tiek didesnes pajamas, randa prekių, kurias kasdien perka.
– Akcijos paprastai skelbiamos prekėms, kurios yra mažiau perkamos. Ar taip padarėte ir jūs? Nejaugi tai tikrai yra pačios populiariausios prekės?
– Tikrai stereotipas, kad akcijos yra prekėms, kurių neperka. Kalbant apie mūsų krepšelį, tai atrinktos pagrindinės prekės, kurios sudaro daug mūsų apyvartos.
Mes neapsiribojame šiuo prekių sąrašu, manau, kad šeima kituose sąrašuose ras prekių, kurios atitiktų poreikį.
– Jūs simboliškai atpiginote procentą savo asortimento, daugiausia nereikalingų prekių, pavyzdžiui, iš prekių kūdikiams pigo tik dvi. Į kokį pirkėją jūs orientuojatės? Mes, vidutines pajamas gaunanti ir skaičiuoti mokanti šeima, senokai apsipirkinėjame kitur.
– Parinktos prekės yra iš daugiausia parduodamų sąrašo, iš to galima spręsti, kad jos yra populiariausios. Mes neapsiribojame šiuo prekių sąrašu, manau, kad šeima kituose sąrašuose ras prekių, kurios atitiktų poreikį.
– Panaši kainų mažinimo akcija „Maximoje“ vyko 2007 metais. Taip pat buvo atrinkta 1000 prekių. Kuo ši kitokia? Kuo ji skiriasi nuo įprastų akcijų ir ar ją galima vadinti kainų karu?
– Visos akcijos skirtos vartotojui, nuo to vartotojas laimi. Prekių lyginimas atliktas 2007 m., ta pačia linkme eita, kad vartotojas gautų mažesnių kainų.
Mes išsikėlėme tikslą, kad taptume konkurencingesni. Tai ne vienadienis žingsnis, tai stengsimės įrodyti tolimesniais veiksmais, stengsimės pateikti patrauklesnių, žemų kainų prekių. Nežinau, ar tai galima įvardinti kainų karu, sakoma, visi karai yra blogis, išskyrus kainų karą. Mes stengiamės dėl vartotojų.
– Kokias prekes piginsite balandį? Kodėl negalite tiesiog imti ir sumažinti kainų, nesireklamuodami tiek daug?
– Kad jūs būtumėte labiau mums patrauklūs, ir mes jums, tikrai pateiksime sąrašą ir balandį ar anksčiau, kad galėtumėte vėl pamatyti, kad mes nusiteikę rimtai. Logika bus ta pati, nes žmonių poreikius atspindi populiariausios prekės, piginsime jas.
Kiekviena įmonė turi savo strategiją. Mes pasirinkome trejų metų strategiją, sustiprinti konkurencingumą, jų kelias yra jų reikalas.
– Konkurentai sako lyg ir nebėgsiantys paskui jus. Ką manote, kaip jie elgsis, jums sumažinus dalį kainų?
– Kiekviena įmonė turi savo strategiją. Mes pasirinkome trejų metų strategiją, sustiprinti konkurencingumą, jų kelias yra jų reikalas.
– Ar kainų mažinimo akcijos reiškia, kad „Maxima“ prieš ateinant „Lidl“ siekia įsitvirtinti kaip pigių prekių tinklas? Ką tada daryti „Norfai“?
– Kiek pamenate, „Maxima“ visada stengiasi pateikti žemiausias kainas. Ar ateinant būsimiems konkurentams, ar esamiems esant, mums reikia išlaikyti konkurencingumą. Tai šiandien suvokiame kaip geras kainas.
– Kiek „Maxima“ pernai gavo pelno? Kiek pelno gavo per 5 metus? Kiek iš to pelno išmokėta kaip dividendai akcininkams?
– Apie praėjusių metų pelną anksti kalbėti, nes metai tik baigėsi. Dirba audito darbuotojai, kurie pateiks išvadas, žinosime apie pelną pavasarį. Užpernai pelnas buvo 170 mln. Lt, buvo investuota į darbuotojų sąlygų gerinimą, parduotuves. Nebuvo paskirstyta dividendų.
– Kokį pelną planuojate šiemet ir kiek jis sumažės dėl to kainų mažinimo?
– Preliminariai mums kainų mažinimas apie 10 mln. eurų šiemet kainuos.
– Ar „Maxima“ dalijasi savo pelnu su darbuotojais? Ar yra, pavyzdžiui, programa, kad, gavus pelno, 10 proc. jo skiriama darbuotojų premijoms?
– Neturime jokios programos, bet mes kuriame darbo vietas, kurios būtų saugios, atitinkančios reikalavimus, duodame žmonėms maitinimą, remiame jų vaikų išsimokslinimą.
Yra seniai vykdoma „Maksimalistų“ programa, kurioje daugiau nei 5 tūkst. mokinių. Nelaimės atveju paremiame darbuotojus. Darome daug, kas yra susiję su darbuotojų gerove ir jų darbo sąlygomis.
Nėra pas mus tokių dalykų, kaip darbo reglamentų nesilaikymas, viršvalandžiai apmokami, yra grafikai.
– Dirbu Vilniaus „Akropolio“ „Maximoje“. Norėjau paklausti, ar ketinate laikytis Lietuvos įstatymų? Esame ne savo noru priversti dirbti viršvalandžius, nes poilsio, kuris mums priklauso, mūsų neišleidžia. Jaučiuosi kaip vergovės laikais. Klausia vyras, pasirašantis netikru vardu, nes bijo sulaukti keršto iš vadovybės.
– Nelabai norėčiau tikėti, kad egzistuoja toks darbuotojas, mes laikėmės ir laikysimės darbo įstatymų. Mūsų darbuotojai gali rašyti atsiliepimus mūsų vidiniame interneto puslapyje, yra anoniminė infolinija, ir kiekvieną atvejį mes analizuojame. Nelieka niekas nežinomybėje. Nėra pas mus tokių dalykų, kaip darbo reglamentų nesilaikymas, viršvalandžiai apmokami, yra grafikai.
Turime 16 tūkst. darbuotojų, jeigu kažką darytume neteisingai, nebūtų tokių gerų rodiklių, tai yra mūsų žmonės.
– Po tragedijos Rygoje pranešta, kad Latvijos „Maxima“ padidino darbuotojų algas, pagerino jų darbo sąlygas. O kaip Lietuvoje? Kada savo pelno sąskaita padidinsite darbuotojams atlyginimus?
– Mes visada stengiamės būti konkurencingi darbo rinkoje ir pasiūlyti konkurencingą atlygį, pernai darbo fondą padidinome 28 mln. Lt, ir toliau tai sėkmingai darome. Visi 16 tūkst. darbuotojų patenkinti... Mes negalime būti kitokie, mes neturėtume dabuotojų.
– Jūsų prekybos tinklo kasininkės yra labai nemandagios. Sutikite, kad tai daro labai blogą įtaką jūsų įvaizdžiui. Kada išmokysite jas tinkamai elgtis su klientais, bent jau pasisveikinti?
– Kultūra prasideda nuo tėvų, vėliau perima tą reikalą mokykla, mes, kaip darbdavys, skatiname elgtis kultūringai, mokome taip elgtis. Dedame visas pastangas, kad jie taptų kultūringais. Visko būna gyvenime, būna skundų, aptarnaujame per dieną daugiau kaip 0,5 mln. klientų. Visokių būna situacijų, ne kasdien atsikeli su gera nuotaika.
Kasininkių atlygis priklauso nuo darbo valandų, kokius papildomus darbus atlieka, gali būti 580 eurų, 434 eurai.
– Kiek vidutiniškai laiko išdirba „Maximos“ kasininkė? Pusę metų, metus, dvejus? Kiek turite ilgamečių darbuotojų?
– Nesu žiūrėjęs tokio skaičiaus, reikės jį patikslinti.
– Koks yra vidutinis kasininkės atlyginimas? O administracijos darbuotojų?
– Supraskite, kad kiekvienas individualiai turi savo darbo pobūdį, o darbas – specifiką. Suskaidyti ir pasakyti skirtumus būtų pakankamai sudėtinga. Mes žiūrime pagal darbo rinkoje susiklosčiusią situaciją ir stengiamės pasiūlyti konkurencingą atlygį darbo vietai.
Kasininkių atlygis priklauso nuo darbo valandų, kokius papildomus darbus atlieka, gali būti 580 eurų, 434 eurai. Mano atlygis toks, kad mane motyvuotų dirbti ir vykdyti su akcininkais sutartus planus.
– Kada įrengsite savitarnos kasas? Žiūrėti į tas nelaimingas kasininkes ir klausytis jų aimanų nusibodo.
– Tikrai žadame šiemet įrengti 19 prekybos vietų. Šiuo metu mes jas testuojame ir žiūrime, kad atitiktų klientų poreikius. Nuo 5–6 mėnesio pradėsime. Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Palangoje, Nidoje.
– Kada paskelbsite sekmadienį nedarbo diena? Suteiktumėte smulkiesiems verslininkams progą atsigauti.
– Šiandien stebime vartotojų poreikį, mes juos labai apviltume, jei nedirbtume. Nesame svarstę tokios galimybės, jei matysime, kad kinta klientų lūkesčiai, tada darysime.
– „Lidl“ sutaupo, nes beveik viskas guli ne ant lentynų, o euro palečių. Be to, jie neturi didelio pasirinkimo produktų – tik po kelis būtiniausius variantus. O jūsų parduotuvės patogesnės, gausesnės, todėl ir prekės brangesnės. Gal žadate atidaryti tokią paprastesnę parduotuvę, kurios leistų sumažinti prekių kainas?
Tokio formato įmonės, kaip „Lidl“, nesvarstėme galimybės turėti. Dabar žiūrime į vartotoją, jam aktualus platesnis asortimentas ir šviežesni produktai.
– Tokio formato įmonės, kaip „Lidl“, nesvarstėme galimybės turėti. Dabar žiūrime į vartotoją, jam aktualus platesnis asortimentas ir šviežesni produktai.
Prekybininkas sprendžia, kaip parduoti prekę, ar nuo žemės, ar nuo prekystalio, jo rizika. Pateikimo būdas parduotuvėje nemanau, kad galėtų sudaryti įtaką galutinei kainai.
– Verslo esmė – plėstis. Kokios galimybės dar plėstis Lietuvoje? Ar nesvarstote kurti kokios nors kitokios koncepcijos parduotuvių tinklo, pavyzdžiui, drabužių, buitinės technikos?
– 22 metai Lietuvoje pardavinėjame šviežią maistą ir toliau tai darysime. Svarstymo eiti į naujus formatus neturime, į specializuotas parduotuves – taip pat neturime.
Pernai uždarėme didmenos padalinius, koncentruojamės mažmeninių segmentų sferoje. Kalbant apie plėtrą, keičiasi miestų infrastruktūra, kuri padarys didelį pokytį žmonių migravimui, tai atsilieps esamiems prekybos taškams, mes žiūrime, kur turėsime galimybę padėti vartotojui. Mes nedarome greitos ir stiprios plėtros. Vertiname vietas, į kurias galėtume ateiti, ir manau, kad ateisime.
– Ar atitinka lūkesčius prekybos tinklų plėtra Lenkijoje, Ispanijoje, Airijoje? Kuo specifinės tos rinkos?
– Nenorėčiau komentuoti ne savo įmonės vykdomos plėtros. Reikėtų jų paklausti.
Iššūkis konkurentams
„Maxima“ antradienį pranešė sumažinanti daugiau tūkstančio populiariausių prekių kainas. Pavasarį ketinama skelbti dar vieną kainų mažinimo vajų.
„Būdami mažmeninės prekybos rinkos lyderiai, pirmieji pajuntame ir reaguojame į jos pokyčius. Pastaruosius kelerius metus konkurencijai rinkoje augant, savo konkurencines pozicijas rinkoje stipriname atsisakydami pelno dalies ir suteikdami pirkėjams tai, ko šiuo metu jie tikisi labiausiai – kasdien mažas jų mėgstamiausių produktų bei prekių kainas“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Ž.Valkeris.
„Maximos“ konkurentai šį žingsnį sutiko santūriai ir kol kas neskuba skelbti apie taip pat mažinamas kainas. Šis „Maximos“ sprendimas vadinamas pasirengimu Vokietijos prekybos giganto „Lidl“ atėjimui į Lietuvą, viešųjų ryšių akcija ar bandymu pradėti pratinti pirkėjus pirkti ne tik tas prekes, kurioms nustatytos akcinės kainos.
