Kavinėje „Pas Zitą“ eilinės darbo dienos pietūs ramūs. Baisogaloje sunku būtų pasigirti didžiuliais lankytojų srautais. Vis dėlto du karantinus šeimos verslas atlaikė ir net remontavo kavinės patalpas, įrengė konditerijos cechą naujame pastate šalia.
Patirtys Europoje
„Baigęs Baisogaloje mokyklą, išvažiavau mokytis į Kauną. Pagal „Erasmus+“ programą buvau išvykęs į Daniją mokytis. Grįžęs dirbau „Harmony“ parke, beveik dvejus metus. Kaip visada, norisi kažko naujo ir daugiau pamatyti. Įstojau dar mokytis virėju Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre. Ten mokiausi ir pavyko pagal tą pačią „Erasmus“ programą išvažiuoti į Vengriją.
Vengrijoje praleidau tris mėnesius, dirbau „Astoria“ tinklo viešbučio restorane. Tai irgi buvo savotiška pramoga, įdomumas. Bet norėjosi grįžti į gimtinę, pritaikyti viską pas save. Grįžau į Baisogalą, pradėjau dirbti šeimos kavinukėje, kuri gyvuoja nuo 2005-ųjų metų. Kavinės įkūrėja yra Zita Šimkevičienė, mano močiutė. Dirba ir mama su tėčiu, visi kartu dirbame“, – savo istoriją pasakoja Edvardas.
Dar seniau, mokykloje, jis tortus irgi kepė – kaip juokiasi prisiminęs, Kaziuko mugei. Vienais metais pavyko, kitais pakvietė, trečiais irgi.
Statydami naują pastatą šalia sėkmingai veikiančios kavinės Šimkevičiai sako tiksliai nė nežinoję, kam jį pritaikys. Galbūt dar vienai šventinei salei.
Tačiau „pradėjo įsivažiuoti konditerija“, kaip sako Edvardas, užsakymų tortams ir kitiems desertams tik daugėjo, tad nuspręsta, kad čia bus naujas konditerijos cechas.
