Remiantis praėjusią savaitę paskelbtais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022–2023 metais Lietuvoje mokykloje nesimokė 15 753 vaikų nuo 7 iki 15 metų amžiaus.
Oficialūs duomenys rodo, kad mokykloje nesimokančiųjų šio amžiaus vaikų yra mažiausiai per septynerius metus: 2015–2016 metais buvo 15 980 tokių atvejų, 2016–2017 metais fiksuotas augimas iki 18 294 nesimokančių vaikų. Vėliau matomos mažėjimo tendencijos: 2020–2021 dar fiksuoti 17 362 nesimokantys vaikai, 2021–2022-aisiais – 16 376.
Nesimokantis asmuo – Mokinių registre neįregistruotas vaikas iki 16 metų, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje, kurioje gyvena.
Remiantis duomenimis, 2022–2023 metais didžiausias toks skaičius fiksuotas Vilniaus apskrityje – 4303, mažiausias – Utenos apskrityje (734). Savo ruožtu, Kauno apskrityje nesimokė – 2767, Klaipėdos apskrityje – 2561.
Dauguma sąrašuose – išvykę iš Lietuvos
Vilniaus savivaldybė BNS teigė, kad praėjusiais metais suformuotame mokyklose nesimokančių vaikų sąraše buvo 3644 vaikai (2021 metais formuotame sąraše – 3052). Vis dėlto savivaldybė tvirtina, kad šis skaičius neatspindi realios nesimokančiųjų situacijos.
„Į šį sąrašą dažniausiai patenka tie vaikai, kurių tėvai, persikeldami gyventi į užsienį, nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos, taip pat diplomatų, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, tarptautinėse organizacijose dirbančių asmenų vaikai (šiems asmenims deklaruoti išvykimo iš Lietuvos neprivalu)“, – teigė savivaldybė.
„Taip pat šiame sąraše yra Vilniaus savivaldybės teritorijoje deklaruoti, tačiau vyresni nei 16 metų vaikai, kuriems toliau mokytis nėra privaloma. Jų šių metų sąraše yra apie 600“, – pažymima atsakyme.
Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad taip pat pastebi į nesimokančiųjų sąrašą įtrauktų vaikų mažėjimą. BNS atsiųstame atsakyme pažymima, kad bene dažniausia priežastis priskiriant vaikus prie nesimokančiųjų – išvykimas gyventi į užsienį.
„Tiesa, šiuo metu daugiau vaikų iš užsienio sugrįžta gyventi ir mokytis į Kauną, nei išvyksta gyventi svetur. Kita – nuo 16 metų mokslas yra neprivalomas, todėl pasitaiko, kad vyresnio amžiaus vaikai nutraukia ugdymo procesą, o supratę mokslo svarbą – sugrįžta į mokyklą“, – teigia savivaldybė.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė BNS nurodė, kad „nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai yra įspūdingi, tačiau išties problemos mastas Klaipėdoje nėra itin didelis“.
„Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje yra 1188 mokiniai. Tačiau išsiaiškinus situaciją nustatyta, kad didžioji jų dalis – 975 – yra išvykę gyventi į užsienį, 209 yra vyresni kaip 16 metų, todėl jiems mokslas nėra privalomas, keturi mokiniai mokyklos nelanko dėl ligos ar neįgalumo“, – teigė vedėja.
Anot jos, per metus paprastai nustatoma apie penkis–septynis atvejus, kai vaikai iš tiesų nelanko mokyklos be pateisinamų priežasčių, tokiais atvejais bendradarbiaujama su vaiko teisių apsaugos specialistais, dirbama su tėvais ar globėjais ir paprastai randamas sprendimas, kad vaikui būtų užtikrinta galimybė mokytis.
