Nors kadenciją baigę valdantieji bendrai gynybai numatė skirti beveik 300 mln. eurų daugiau nei šiemet, suplanuotas gynybos biudžetas nuo bendrojo vidaus produkto, vertinant ekonomikos prognozes, mažės nuo 3,2 iki 3,03 proc. BVP.
Tai – itin kuklūs rodikliai vertinant Lietuvos kaimynių planus: Latvija ir Estija jau suplanavusi 3,5 proc. BVP gynybai, Lenkija tam jau skiria 4 proc. BVP ir numato rodiklį didinti iki 5 procentų.
Tokie gynybos biudžeto planavimo tempai netenkina nei naujų Lietuvos valdančiųjų, nei prezidento Gitano Nausėdos: būsimoji Vyriausybė jau įsipareigojo gynybai kitąmet pasiekti 3,5 proc. BVP rodiklį.
Vis dėlto naujiems valdantiesiems palikta ir dar viena nemaloni su tuo susijusi staigmena: nors Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. BVP (apie 190 mln. eurų), šiuo metu Krašto apsaugos ministerijos planuose tam numatyta tik apie pusė sumos – 100 mln. eurų.
Kodėl karinės paramos Ukrainai eilutėje atsirado skylė ir kokie galimi situacijos sprendimai, paaiškina kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kandidatė į krašto apsaugos ministres Dovilė Šakalienė tikina, jog nepaisant iššūkių Lietuva laikysis duoto pažado, o paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardija ir galimus lėšų šaltinius.
