„Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.
Prokuratūros duomenimis, generalinės prokurorės vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 5537 eurų neatskaičius mokesčių, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas skelbia, kad vidutinis čia dirbančio teisėjo darbo užmokestis yra 6228 eurai.
Pasak N.Grunskienės, pradedantis prokuroras uždirba apie 1,6 tūkst. eurų į rankas, pradedantis teisėjas – 3,8 tūkst. eurų.
Jos teigimu, nesuprantama, kodėl prokurorų darbo užmokestį suplanuota didinti vėliau nei teisėjams ir tai daryti trimis etapais, nors kiti telpa į du etapus.
„Aiškiai buvo pasakyta, kad valstybės tarnybos reforma vyks dviem etapais, pirmu etapu nuo šių metų liepos 1 dienos buvo teisėjams išspręstas klausimas, žvalgybos, STT pareigūnams, buvo pasakyta, kad antrame etape bus išspręstas ir prokurorų atlyginimų klausimas. Dabar jau išgirdome, kad vietoj antro etapo prokurorai jau patenka į trečią“, – aiškino prokuratūros vadovė.
Numatyta, kad nuo kitų metų sausio vidutinis prokurorų atlyginimas turėtų siekti 70 proc., teisėjų algos, nuo 2025 metų sausio – 80 proc. ir nuo 2026 metų – 90 procentų.
„Džiugu, kad Vyriausybė pripažino, jog prokurorai turėtų gauti 90 proc. teisėjų darbo užmokesčio“, – teigė N.Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, ji nesulaukė jokių Vyriausybės paaiškinimų, kodėl prireikė trijų etapų.
„Buvo klausimai viename iš komitetų, premjerės patarėjas pasakė, kad ne tik biudžete klausimas, o konkrečiai neįvardijo“, – sakė N.Grunskienė.
Kita vertus, ji pabrėžė, kad toks lėtas algų didinimas demotyvuoja prokurorus.
„Tai tikrai diskriminuoja prokurorus, demotyvuoja prokurorus, krūviai kiekvieną dieną auga, pareiškimų dėl viešojo intereso gynimo sparčiai daugėja, turime tirti. Ir kaip motyvuoti prokurorus, kitus darbuotojus? Iššūkis yra tikrai nelengvas“, – tvirtino N.Grunskienė.
Anot jos, prokurorų darbo krūviai yra didžiuliai, vienas pareigūnas kontroliuoja po 60–70 ikiteisminių tyrimų vienu metu, todėl kalbėti apie greitesnį bylų ištyrimą nevertėtų.
Prokuratūros vadovė atmetė kaltinimus, jog prokuratūra neatliko reikalingų pertvarkų, kad jos veikla būtų efektyvi. Generalinės prokurorės teigimu, pertvarkos vykdomos nuo 2012 metų: prokuratūros sustambintos, sujungti įvairūs skyriai, atsisakyta nereikalingų pastatų, nuo 190 iki 71 sumažinta vadovaujančių prokurorų.
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys teigė, kad pareigūnai jaučia didelę neteisybę dėl požiūrio į juos.
„Žmonės deklaruoja, kad jie žino, ką daro, yra sveiko proto, daro tai, kas geriausia valstybei, bet kyla didelių abejonių. Toks atotrūkis (tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų – BNS) logiškai nepaaiškinamas ir nesuvokiamas“, – tvirtino jis.
Pasak J.Rėksnio, per būsimus kelerius metus tarnybą paliks per 100 prokurorų.
N.Grunskienė taip pat akcentavo, kad prokuratūra „sensta“, joje nedirba nė vienas prokuroras iki 30 metų, apie 6 proc. yra iki 40 metų.
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis trečiadienį per frakcijos posėdį sakė, kad lėtai didindama algas prokurorams Vyriausybė juos baudžia.
„Mano manymu, tai prokuratūros baudimas, (...) prokurorų atlyginimai, palyginti su teisėjų, tapo ne tai kad juokingi, o žeminantys“, – tvirtino jis.
„Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Generalinė prokuratūra siekia, kad kitąmet prokurorų algoms didinti turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte.
N.Grunskienės teigimu, jų prašoma suma leistų išlaikyti 90 proc. proporciją su teisėjų atlyginimais.
2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln. eurų daugiau). Šiemet institucijai skirta atitinkamai 42 mln. ir 36,3 mln. eurų.
