Per sausį departamento Konfidencialių duomenų valdymo darbo grupė parengė tinkamesnį metodą, sumažinantį neatsakingo naudojimosi atvirais duomenimis riziką, bet tuo pačiu išsaugant skelbiamų duomenų detalumą.
Naujas metodas – „orumo skraistė“ duomenims
Kad atvirų duomenų rinkiniai netaptų priemone, palengvinančia perteklinės informacijos apie retus įvykius ir jų dalyvius paiešką, pritaikoma vadinamoji „orumo skraistė“: kas rytą automatizuotai patikrinami visi nauji mirties liudijimų įrašai, ieškant jaunesnių nei 20 metų amžiaus asmenų mirčių nuo COVID-19. Aptikus tokios mirties įrašą, dvylikai mėnesių visuose duomenų rinkiniuose yra apsaugomas vienintelis šių aukų požymis, apibūdinantis vietovę (gyvenamosios vietos savivaldybę, polikliniką ir pan.).
Šiuo metu „orumo skraistė“ saugo viso labo tik dviejų mirusių vaikų vietovės požymį. Ateityje stebėsime duomenų vartotojus ir reaguosime į neatsakingą duomenų panaudojimą, plėsdami tokių ypatingų / retų įvykių sąrašą bei „orumo skraistės“ taikymą. Įvykus naujam incidentui, laikinai gali vėl būti sumažintas atvirų duomenų detalumas, iki kol bus papildyta „orumo skraistės“ taikymo taisyklė.
Kas nuo šiandien keičiasi?
Sausį atvirų duomenų rinkiniuose buvo laikinai nerodomi vietovės ir lyties požymiai apie maždaug du šimtus tūkstančių užsikrėtusių, mirusių, ar paskiepytų vaikų. Nuo šiandien yra nerodomas tik nuo COVID-19 mirusių vaikų vietovės požymis, tai yra viso labo du atvejai. Požymis automatiškai sugrąžinamas praėjus 12 mėnesių po mirties datos. Pačių įvykių (užsikrėtimų, mirčių, skiepų ir kt.) skaičiai duomenyse niekada nebuvo ir nėra keičiami.