Naisių kaimas paprastą ir saulėtą pavasario dieną palyginti tuščias. Natūralu, nes dauguma naisiečių dirba. Tik pulkas vaikų šurmuliuoja krepšinio aikštelėje. Kita jų dalis, matyt, ruošia pamokas arba sėdi prie kompiuterių.
Aplink kaimą gausu paprastų sodybų su senomis trobomis ir prakutusių ūkininkų, kurie savo kiemuose turi įsirengę didžiules grūdų džiovyklas.
Kaime akivaizdžiai persipynę sovietinio palikimo pastatai ir šių laikų etnografinės kultūros pėdsakai. Tikra neišgalvota Lietuva.
Visa, kas sena, išliko, nes niekas neleido griauti. Gal dėl to atrodo, kad per 25-erius laisvės metus čia mažai kas pasikeitė. Nuomonė pasikeičia, kai apžiūri kaimą atidžiau.
Senas kultūros centro pastatas, sovietinio stiliaus apleista krautuvė, klojimai su liaudiškais raštais dengtomis sienomis, penkios dešimtys mitinių skulptūrų, nuorodos į muziejus ar žemaitukų žirgyną. Beje, medinėse lentelėse – užrašai ir žemaitiškai.
Šiltuoju metu Naisius per dieną aplanko 4-5 autobusai turistų. Dažniausiai tai būna moksleiviai. Tokio turistų srauto gali pavydėti net ir Šiauliai.
Nuo šių metų lankytojų neabejotinai bus dar daugiau, nes Naisiai yra Mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Gyvenvietė planuoja pakelti tokio titulo kartelę aukščiau už Žagarę – tikrąją šių metų kultūros sostinę.
Arena auga lyg ant mielių
Šalia pievos, kurioje kasmet vyksta blaivus festivalis visai šeimai „Naisių vasara“, burzgia buldozeriai ir zuja sunkvežimiai. Jei darbai vyks tokiu tempu, liepos 6 dieną čia įvyks Baltų arenos atidarymas – kaip ir numatyta.
Baltų arena jau dabar pristatoma kaip savotiškas šiuolaikinis piliakalnis. Kūrėjai teigia, kad dabar tokiems statiniams nereikia sienų ir tvirtovių. Čia bus koncertų, spektaklių ir kitokių masinių renginių vieta.
Baltų arena jau dabar pristatoma kaip savotiškas šiuolaikinis piliakalnis.
Arenos statybos smarkiai keičia nuobodų ir lygų Naisių reljefą.
Tai bus aukščiausias kalnas apylinkėse, prilygstantis penkių aukštų namui.
o ten, kur semiamas gruntas pylimui, bus naujas tvenkinys. Galimas dalykas, kad jis bus sujungtas su dabartiniu tvenkiniu, o kanalai sieks pačią areną.
Senasis tvenkinys taip pat nėra natūralus. Šlapioje šaltiniuotoje pievoje prieš tris dešimtmečius jis buvo iškastas. Iš grunto supiltas kalnas neseniai tapo Baltų vienybės simboliu su skulptūromis ir iš akmenų sudėliotais Gedimino stulpais.
Kai kurie galėtų pasakyti, kad didžiosios permainos Naisiuose prasidėjo tuomet, kai čia imta filmuoti televizijos serialą „Naisių vasara“. Tiesos yra, tačiau filmas – tik mažytė, tačiau labiausiai visiems žinoma pokyčių dalis.
Kasdienybė – lietuviška, bet blaivesnė
Šalia kelio vyrai tiesia tvorą. Tie patys bendrovės darbuotojai su kitais bendradarbiais Naisiuose pastatė menininkų drožtas 58 skulptūras. Pokalbis užsiveda apie darbą ir kasdienį gyvenimą Naisiuose. Vyrai sako, kad yra ką veikti.
Nori – eik pašaudyti į dažasvydžio pastatą. Nori – eik į sporto salę. Kultūros centre įsikūrusi bendruomenė. Ten taip pat atsiras ką veikti.
Tiesa, diskotekų jaunimui nebūna. Nelabai kas jų ir pasigenda, nes kultūrinių renginių ir koncertų – per akis.
Didesnė bėda tinka ir visai Lietuvai. Paprasti darbininkai uždirba vos minimumą. Teoriškai užtenka, tačiau praktiškai – gyvenimui džiaugsmo tai prideda nedaug.
Darbininkas Juozas Andrulis sako, kad gyvena ne Naisiuose, o už 30 kilometrų esančioje gyvenvietėje. Kiekvieną darbo dieną autobusas surenka iš aplinkinių kaimų darbuotojus ir atveža į Naisius.
Žemės ūkio bendrovėje – apie 70 darbininkų. Pas vieną iš ūkininkų – buvusį Naisių kolchozo ir bendrovės pirmininką Česlovą Karbauskį – dar tiek pat. Kitaip tariant – norintiems darbo niekada nepritrūks.
O kaip su alkoholiu? Vyrai tik šypteli: negeriantys. Atsakymą nulydi smagus sarkastiškas kikenimas, tačiau J.Andrulis kalba rimtai: „Jau dešimt metų negeriu, tačiau ne dėl Naisių blaivybės auros. Du dešimtmečius dirbau veterinaru. Už kiekvieną paslaugą – butelis. Vieną dieną nusprendžiau baigti šią nesąmonę. Taip pat nebedirbu ir veterinaru.“
Šventėse – linksmiau, šeimose – darniau
„Nesame Valančiaus draugija, tačiau dėl alkoholio mūsų kaime problemų turi tik vienas kitas žmogus“, – sako bendruomenės ir Naisių žemės ūkio bendrovės buhalterė Rasa Nagrockienė.
Pasirodo, kad vyrus ir moteris nepijokauti mokė dar kolchozo pirmininkas Č.Karbauskis – dabartinio Naisių mecenato, verslininko bei politiko Ramūno Karbauskio tėvas.
Visi išgėrusieji bijojo vien pirmininko žvilgsnio. Tai patvirtino ne vienas naisiškis, čia gyvenantis pastaruosius tris dešimtmečius.
Visi išgėrusieji bijojo vien pirmininko žvilgsnio. Tai patvirtino ne vienas naisiškis, čia gyvenantis pastaruosius tris dešimtmečius.
Dabar vyksta kažkas panašaus – „Naisių vasaros“ festivaliuose apsaugininkai išprašo lauk peršutusias personas. Gerk namie, o ne ten, kur šoka ir linksminasi vaikai, šeimos.
Kolchozo pirmininką galima lyginti su Žemaitijos vyskupu Motiejumi Valančiumi, nes pastarasis taip pat buvo stambus ūkininkas. Valstiečių blaivumas jam buvo naudingas – bus kas žemę apdirba, derlių nurenka.
Vartyk faktus kaip nori, tačiau blaivybė Lietuvos kaime yra fenomenas. Naisiškiams tai – natūralus dalykas. „Atvažiuokite į mūsų vasaros festivalį. Sužinosite, kad linksmybei alkoholis visai nereikalingas. Be alkoholio dar linksmiau, o šeimose – darniau“, – tikino buhalterė R.Nagrockienė.
Sostinėje alaus gėrimo kultūros nebus
R.Karbauskis – Naisių patriotas. Be to, serialo „Naisių vasara“ pagrindinis rėmėjas ir net vienas iš scenarijaus autorių. Nemokamai spektaklius visoje Lietuvoje rodantis „Naisių vasaros“ teatras – taip pat jo projektas.
Dauguma festivalių skatina ir platina alaus gėrimo, o ne etnografinę ar aukštojo profesionalaus meno kultūrą.
Jo pėdsako šioje gyvenvietėje jau niekas nepaneigs ir neištrins. Skeptikai palengva čiaupiasi. Retas suvokia, kodėl nemenką savo ir savo valdomų bendrovių pelno dalį šis žmogus kiša į Naisius.
„Jei trumpai ir nuoširdžiai – dėl vaikų. Mes jau praradome ryšį su mūsų baltiškąja kultūra. Jei jos negaus mūsų vaikai, išnyks mūsų savotiškumas“, – sako politikas.
Jis atmeta kaltinimus gigantomanija ar naujųjų Vasiukų kūrimu. Tačiau taip pat pabrėžia, kad Naisiai bus šiek tiek kitokia kultūros sostine. Šiuo pavyzdžiu derėtų sekti, tačiau kas išdrįs?
„Kodėl pas mus yra trys bibliotekos, ne vienas muziejus, kuriami įvairūs laisvalaikio centrai, statoma arena? Kodėl drąsiai galiu pasakyti, kad mūsų mokykloje vaikai nerūko ir negeria? Kodėl kartu su Andriumi Mamontovu sukūrėme fondą „Švieskime vaikus“? Todėl, kad pradedame nuo savęs, tačiau ugdyti reikia visą Lietuvos jaunimą – ne tik Naisius“, – sakė R.Karbauskis.
Mecenatui gėda dėl kitų buvusių ir būsimų kultūros sostinių, nes, jo manymu, jokios kultūros jos žmonėms neneša: „Dauguma festivalių skatina ir platina alaus gėrimo, o ne etnografinę ar aukštojo profesionalaus meno kultūrą.“
