Vos prieš metus įkurtos dirbtuvės jau spėjo nuveikti daug – jų sukurtą prekinį ženklą „Kybartų skanėstai“ žino ne tik vietiniai. Jis yra ir dalis iniciatyvos „Pagaminta Vilkaviškyje“, vienijančios vietos verslininkų produkciją.
Dirba tai, ką geriausiai moka
„Pas mus veikia tikras fabrikėlis – jo nesustabdė nei pandemija, nei karantinas. Pasikeitė tik darbo pobūdis: iki šiol dalis socialinių dirbtuvių lankytojų dirba vietoje, kita pusė – nuotoliniu būdu, t.y. atlieka tam tikras užduotis savo namuose“, – sakė Kybartų socialinių dirbtuvių socialinė darbuotoja Erika Petrikaitė.
Kybartų socialinės dirbtuvės savo veiklą pradėjo prieš metus – 2020 m. birželio 1 d. Šiuo metu dirbtuves lanko 16 žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia: 6 yra iš socialinių įstaigų, 10 – iš bendruomenės (Kybartų, Vilkaviškio, Pilviškių, Opšrūtų, Gudkaimio).
Kol tęsiasi karantinas, tik pusė jų dirba gyvai dirbtuvėse, o likusi dalis užsiėmimuose dalyvauja nuotoliniu būdu. Tačiau tikimasi, jog nuo liepos 1 d. visi galės sugrįžti į kontaktinį darbą.
Socialinė darbuotoja neslėpė, kad veiklos pradžia buvo pažymėta iššūkiais: tik pavieniams dirbtuvių lankytojams viskas pavyko iš karto – daugeliui įvairių darbų teko mokytis žingsnis po žingsnio.
„Nuo savo veiklos pradžios kepame mielines bandeles. Dabar turime net 8 rūšių. Jas gamina dirbtuvių dalyviai kartu su socialiniais darbuotojais. Viską darome patys – kiekvienas pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, vienai dirbtuvių dalyvei labai gerai sekasi kočioti tešlą: ji moka padaryti ją apvalią, kaip reikia (kitiems tai nepavyksta: kočioja kočioja, o išeina ne tai, ko reikia). Tai jai dažniausiai ir patikime šią užduotį. Yra tokių lankytojų, kurie puikiai ruošia įdarą: kruopščiai nuplauna obuolius, juos supjausto. Treti atsakingi už kepimo skardų paruošimą, nes yra be galo atidūs ir jiems svarbi higiena. Visi žmonės skirtingi, skiriasi ir jų gebėjimai – mes stengiamės suteikti progą atsiskleisti kiekvienam“, – tikino Kybartų socialinių dirbtuvių socialinė darbuotoja.
Žmonėms dar trūksta tolerancijos
„Kybartų skanėstai“ – ne tik bandelės, bet ir kibinai, picos apkepėlės, lietuviškos riestės, naminis tinginys ir sviestiniai sausainiai (beje, glaistomi dirbtuvių dalyvių pagamintu glaistu).
Savo pagamintais kepiniais socialinių dirbtuvių dalyviai prekiauja įvairiuose renginiuose, juos galima užsisakyti tiesiai iš dirbtuvių elektroniniu paštu, telefonu ar per feisbuko paskyrą. Tiesa, nuolatinių užsakymų nėra. E.Petrikaitė apgailestavo, kad bandymai užmegzti kontaktus dėl reguliaraus gaminių tiekimo su potencialiais užsakovais – kavinėmis, kitomis įstaigomis – kol kas nebuvo sėkmingi.
„Man atrodo, kad dar ne visi žmonės pasirengę priimti gaminius, kuriuos sukūrė žmonės su negalia. Būdavo labai gaila, kai išgirsdavome neigiamą atsakymą vien dėl to, jog bandeles kepė mūsų socialinių dirbtuvių lankytojai“, – kalbėjo pašnekovė, bet pridūrė, kad pamažu situacija keičiasi net ir provincijoje: žmonės su negalia priimami tolerantiškiau.
„Didžiausią pokytį matau pačiuose žmonėse (su negalia – 15min past.). Palyginus su pirmais mėnesiais, kai tik pradėjo lankyti dirbtuves, daugelis jų pasikeitė neatpažįstamai. Jie labiau pasitiki savimi, žino tvarką ir taisykles, rutiną, todėl jaučiasi užtikrinti. Pavyzdžiui, anksčiau kai kuriuos tekdavo įtikinėti, kad ir vasarą viduje jie turi būti su kojinėmis, užsijuosę prijuostę, užsidėję kepuraitę. Dabar jie viską ir patys žino“, – socialinių dirbtuvių lankytojais džiaugėsi E.Petrikaitė.
Beje, už darbą socialinių dirbtuvių dalyviai gauna simbolines stipendijas. Jų dydis priklauso nuo lankytinų dienų. Jis gali padidėti, jei dirbtuvėse uždirbama daugiau (t.y. stipendija lankytojams mokama papildomai gautų pajamų). Paprastai stipendijos suma siekia 38 Eur.
Plečia asortimentą
Nors geriausiai Kybartų socialinės dirbtuvės ir jų prekinis ženklas „Kybartų skanėstai“ žinomos dėl savo gardžių bandelių ir kitų kepinių, jas lankantys žmonės moka ne tik gaminti valgyti.
Pasak E.Petrikaitės, rudenį Lietuvoje paskelbtas griežtas karantinas privertė pasukti galvas, ką dirbtuvių lankytojai galėtų gaminti būdami ne kartu, bet kiekvienas savo namuose. Taip atėjo mintis džiovinti vaisius – obuolius ir apelsinus. Tam tikslui buvo įsigytos džiovyklės.
Dar viena idėja, gimusi per karantiną, – kalėdinės dovanėlės, kuriose – natūralių vaistažolių arbatos, jau minėti džiovinti vaisiai ir kitos naudingos bei skanios smulkmenos.
„Stengiamės pasiūlyti tai, ko tuo metu žmonės labiausiai nori: žiemą-pavasarį puikiai sekėsi su džiovintais vaisiais, o vasarą jiems nėra paklausos – kur kas geriau sekasi prekiauti bandelėmis, kibinais ir kitais kepiniais. Tačiau jau rengiamės ir žiemai: prisirinkome vaistažolių, dabar jas perrenkame ir ruošime arbatas kalėdiniams rinkiniams“, – apie darbingą kasdienybę pasakojo I.Petrikaitė.
Įkvėpė tapti bitininku
Jau metus veikiančios Trakų neįgaliųjų užimtumo centro socialinės dirbtuvės gali būti vadinamos saldžiausiomis dirbtuvėmis Lietuvoje. Jas lankantys 11 negalią turinčių žmonių kasdien gilina savo žinias apie bites ir medų. Bitininkyste čia užsiimama neatsitiktinai – Trakų neįgaliųjų užimtumo centras bityną turi jau beveik 10 metų.
„Kadangi bazė (įranga, aviliai, bitės ir pan.) buvo, tai apsispręsti dėl krypties nebuvo sunku. Pradžia irgi buvo gana sklandi – pirmųjų metų rezultatais esame patenkinti: visą produkciją pardavėme arba ji iškeliavo kaip dovanos“, – 15min sakė Trakų neįgaliųjų užimtumo centro rinkodaros specialistas, bitininkystės projekto vadovas Gaudentas Naujokas.
Socialinių dirbtuvių lankytojai – įvairią negalią turintys žmonės – bityne dirba 4 val. per dieną. Jų darbas apima viską: nuo rėmelių medui paruošimo, bičių maitinimo pavasarį iki medaus išėjimo iš avilių vasarą ir rudeniop. Už darbą jiems skiriama socialinė stipendija. Tiesa, pradžioje visi darbuotojai mokomi, o ir vėliau jie dirba kartu su bitininku, kuris paskirsto darbus, prižiūri, kaip jie atliekami.
Anot G.Naujoko, žmonės skirtingi, tad ir jų pasiekimai nėra vienodi – vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau. Tačiau tarp dalyvių jau yra ir tokių, kuriems bitininkystė tapo ne tik veikla socialinėse dirbtuvėse.
„Viena šeima (vyras ir žmona), kuri dalyvauja socialinėse dirbtuvėse, taip susidomėjo bitininkyste, kad nusipirko avilį. Antrą, pamatę, kad ta veikla jiems labai patinka, padovanojo Trakų neįgaliųjų užimtumo centras. Vyriškis – Donatas, kurio darbingumas siekia 40 proc., dabar sėkmingai bitininkauja“, – pasakojo pašnekovas.
Sukūrė naują produktą
Trakų neįgaliųjų užimtumo centro bityne gautas medus – paklausi prekė: įsigyti medaus bei jo gaminių (bičių vaško, žiedadulkių, pikio ir kt.) galima Trakų neįgaliųjų užimtumo centre įkurtoje parduotuvėje, taip pat kioskelyje prie Trakų pilies.
„Reklamuojamės ir feisbuke, organizuojame konkursus, pristatome naujus gaminius. Vienas mūsų sugalvotas naujas produktas – kreminis medus. Tai – medus, sumaišytas su natūralių uogų (putino, braškių, aviečių ir kt.) milteliais“, – išskirtiniu produktu didžiuojasi pašnekovas.
Ne ką mažesnio susidomėjimo sulaukia ir bityne rengiami edukaciniai užsiėmimai. „Turime parodomuosius avilius – du senus, kokių jau niekas nebenaudoja, ir vieną tokį, kuriame esančios bitės labai ramios. Prie jo atsivedame mokinius ir demonstruojame viską, ką jie turėtų žinoti apie bites, medų. Atsiliepimai puikūs – vaikams patinka gyvumas, jiems reikia pačiupinėti, patirti, o mes tai ir siūlome“, – sakė Trakų neįgaliųjų užimtumo centro atstovas G.Naujokas.
Nors daugiau nei metus veikiančios Trakų neįgaliųjų užimtumo centro socialinės dirbtuvės geriausiai žinomos dėl savo bityno ir iš jo gaunamų produktų, jas lankantys žmonės su negalia kuria ir kitokius gaminius: pina įdėklus buteliams, krepšelius, meistrauja vardinius inkilus, drožia menteles, šaukštus ir kitus buityje naudingus gaminius, ruošia ir progines verslo dovanas.
„Dirbdami bityne jie ne tik praleidžia laiką, bet tikrai gauna žinių ir mokosi“, – kalbėjo socialinių dirbtuvių atstovas.
Suprasti akimirksniu: Kas yra socialinės dirbtuvės?
- Svarbiausias socialinių dirbtuvių tikslas – ugdyti ir palaikyti intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių žmonių, kurių bendrieji darbiniai gebėjimai riboti ar labai riboti, darbinius įgūdžius. Jiems siūlomos darbinės veiklos turi būti prasmingos, orientuotos į rezultatą.
- Socialines dirbtuves įkurti norinčios įstaigos turi pačios pasiūlyti, kokį produktą gaminti, kad darbas būtų nesudėtingas, tačiau prekė būtų reikalinga, ją pirktų.
- Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 socialinės dirbtuvės, kurių lankytojai gamina nuo maisto produktų iki kačių kraiko.
