Kaip pasikeitė paslaugų teikimas per karantiną
„InMedica“ grupę sudaro 16 šeimos medicinos centrų bei 3 plataus profilio klinikos. Įstaigoje teikiamos keturių lygių paslaugos – šeimos medicina, gydytojų specialistų konsultacijos, dienos chirurgija ir odontologija.
Kaip teigia tinklo vykdančioji direktorė Laura Penikienė, šalyje įvedus karantiną šeimos gydytojų konsultacijos vyko toliau, tiesa, kaip ir kitose įstaigose, nuotoliniu būdu – iš pradžių tik telefonu, o vėliau atsirado ir vaizdo konsultacijų formatas.
„Teko persiorientuoti tiek pacientams, mat dažnas buvo įpratęs atvykti pas gydytoją, kada patogu, ir palaukti prie kabineto durų, kol gydytojas turės galimybę priimti, tiek gydytojams, kuriems pokalbio telefonu metu reikėjo išmokti įvertinti paciento būklę ir nuspręsti – užtenka nuotolinės konsultacijos ar būklė tokia rimta, kad pacientui būtina atvykti pas gydytoją gyvai konsultacijai“, – teigė L.Penikienė.
Tuo tarpu nuotolinės gydytojų specialistų konsultacijos vyko tik išskirtiniais atvejais, kadangi labai dažnai, norint patvirtinti diagnozę ir skirti gydymą, reikalingi instrumentiniai tyrimai, kurie karantino metu negalėjo būti atliekami. Taip pat buvo sustabdytos dienos chirurgijos ir odontologijos paslaugos, išskyrus atvejus, kai žmogui reikėjo būtinosios pagalbos, pavyzdžiui, dėl danties skausmo, traumos ar pan.
Žinoma, perorganizuoti įstaigos veiklą lengva nebuvo, kadangi ši situacija – visiškai nauja: kasdien teko mokytis ir ieškoti teisingiausių sprendimų – tiek iš klaidų, tiek iš kitų įstaigų pavyzdžių, tiek iš kitų šalių, PSO rekomendacijų, juolab kad teko ir galvą pasukti, kaip tokiomis sąlygomis užtikrinti pagalbą besikreipiantiems pacientams. Taigi iššūkis buvo nemenkas.
Kai kuriais atvejais gelbėjo atsiradusios karščiavimo klinikos, į kurias būdavo nukreipiami pacientai, turintys koronavirusui būdingų simptomų, o tos paslaugos, kurios negalėjo būti stabdomos, ir toliau vyko gyvai, pavyzdžiui, nėščiųjų priežiūra.
„Jautėme didžiulę atsakomybę už pacientų ir savo personalo saugumą, todėl visi – nuo registratūros iki gydytojų – gyvenome nuolatinėje įtampoje, kadangi menkiausia klaida galėjo ir vis dar gali būti lemtinga. Šiandien dar anksti džiaugtis, bet pirmasis sunkiausias etapas atlaikytas. Tik vienam mūsų darbuotojui buvo diagnozuotas COVID-19, tačiau tuo metu jis dirbo kitoje įstaigose, o pas mus buvo prastovose“, – pasakojo pašnekovė.
Didžiausias iššūkis įveiktas darbuotojų naudai
Dar sudėtingiau buvo rasti sprendimą, kaip, sumažėjus paslaugų apimtims ir pajamoms, išsaugoti darbuotojus ir užtikrinti jiems maksimalų, koks tik įmanomas tokiomis sąlygomis, atlyginimą. Dalis darbuotojų, supratę, kad vasarą suplanuotos kelionės neįvyks, išėjo apmokamų atostogų. Nors ne visi buvo prikaupę pakankamai atostogų dienų, įstaiga leido jiems atostogauti avansu. Kiti pasirinko prastovas, kurias kompensuoti įsipareigojo valstybė, skirdama nuo karantino nukentėjusioms įmonėms subsidijas.
„Netgi tie darbuotojai, kurie pas mus yra valandininkai ir kuriuos išsikviečiame tik esant reikalui, nebuvo palikti visiškai be jokių pajamų: suteikėme jiems arba apmokamas atostogas, arba leidome į prastovas, kad užtikrintume bent minimalias pajamas. Taigi pagrindinis administracijos rūpestis pirmiausia buvo ne sumažėjusios įmonės pajamos, o kaip apsaugoti darbuotojus, pasirūpinti jų gerove. Juk medikai nėra tik profesijos, kovojančios su užgriuvusiu virusu, atstovai – jie, kaip ir visi kiti, yra žmonės, turintys paskolų, vestuvių planų, jie taip pat mamos bei tėčiai, kurių šeimyninę rutiną stipriai koregavo užgriuvę netikėtumai.
Drįstu sakyti, kad mūsų pastangos ir įgyvendintos priemonės pasiteisino. Kai jau vėl buvo leista dirbti, labai greitai galėjome atstatyti paslaugas, kadangi mums, skirtingai nuo kai kurių kitų įstaigų, kurios dalį savo darbuotojų atleido, nereikėjo iš naujo ieškoti personalo. Atvirkščiai, visi mūsų darbuotojai buvo gerai nusiteikę, pasiruošę dirbti ir labai laukė starto. Todėl jau pirmą dieną, kai buvo leista teikti konsultacijas gyvai, mes dirbome visu pajėgumu“, – pasakojo L. Penikienė.
Medicinos įstaigos administracijos atstovės žodžius patvirtina ir patys darbuotojai. Pasak operacinės slaugytojo Edgaro Kuzmos, tiek jis pats, tiek jo kolegos jautėsi saugiai, nes buvo tikri, kad šioje sudėtingoje situacijoje neliks be darbo vietos: „Matėme aplinkinių (draugų, pažįstamų, artimųjų) nerimą dėl ateities, dėl to, kaip reikės išgyventi ir mokėti paskolas, kai atlyginimas sumažėjo apie 60 proc. Pas mus to nebuvo. Vadovai, vos paskelbus karantiną, išsamiai informavo, kaip dirbsime ir kokios galimybės išsaugoti ankstesnes pajamas.“
Pasak dienos chirurgijos paslaugas teikiančių darbuotojų, sustabdžius planines operacijas įstaigos vadovai nepaliko juos be darbo, o pasiūlė prisijungti prie kitų kolegų, kuriems reikėjo pastiprinimo, arba pagal kvalifikacijos galimybes karantino laikotarpiu užsiimti kita veikla. Jie teigė nustebinti požiūriu, kad padėti darbuotojams, paremti juos finansiškai ir išlaikyti jų pasitikėjimą įmone šiuo metu buvo svarbiau nei pačios įmonės finansiniai rezultatai.
Prie naujos tvarkos reikia prisitaikyti ir pacientams, ir gydytojams
Pasak „InMedica“ administracijos, išsaugotas darbuotojų lojalumas ir buvo pagrindinis garantas, kad įmonė galėjo sėkmingai atnaujinti visas paslaugas, taip pat dar iki karantino suplanuotas planines operacijas. Šiuo metu nuotoliniu būdu konsultuoja tik vyresnio amžiaus gydytojai, patys priklausantys rizikos grupei.
Kita vertus, įstaiga stengiasi pritaikyti ir karantino metu išmoktas pamokas, pavyzdžiui, kad daug problemų su gydytoju pacientas gali aptarti telefonu, todėl kai kuriais atvejais gyvas vizitas nėra būtinas. Karantinas parodė, kiek daug būdavo perteklinių vizitų, todėl nuspręsta visiškai neatsisakyti nuotolinių konsultacijų, juolab kad jos puikiai papildo tarpus tarp dviejų pacientų, per kuriuos reikia išvėdinti ir dezinfekuoti patalpas.
„Suprantama, konsultacijos nevyksta tokiomis apimtimis kaip iki karantino, kadangi patalpų, įrangos dezinfekavimas po kiekvieno paciento užtrunka. Šiandien dirbame tik apie 50 proc. savo buvusio pajėgumo, tačiau panašu, kad dar ilgai gyvensime būtent tokiu režimu, todėl stengiamės prie jo prisitaikyti ir visus darbus sustyguoti kuo geriau. Didesnis iššūkis bus subalansuoti finansus, nes minėti tarpai tarp pacientų kainuoja gydytojo bei aptarnaujančio personalo laiką, kurio neiškirpsi iš dienotvarkės. Taigi per dieną gydytojai priims mažiau žmonių, be to, papildomų lėšų nuolat reikės investuoti į vienkartines apsaugos priemones, kurių kainos, deja, nėra mažos“, – teigė L.Penikienė.
Bene labiausiai darbo organizavimą apsunkina prieštaringi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimai, kurie kartais keičiasi vos ne kasdien. Ypatingai paslaugų teikimą išbalansavo reikalavimas, kad keliose įstaigose dirbantys medikai laikytųsi darbo ciklų režimo: pavyzdžiui, dvi savaites dirba vienoje įstaigoje, kitas dvi – kitoje. O tokių gydytojų, kurie dirba keliose įstaigose, žinia yra dauguma.
„Tam tikrose srityse pacientams suteikti visų paslaugų vis dar negalime, nes tam tikri specialistai mums neprieinami taip greitai, kaip jų reikėtų, mat tuo metu jie privalo pabaigti savo ciklą kitoje įstaigoje. Taigi šis SAM sprendimas pirmiausiai skriaudžia ne įstaigas, o pacientus“, – įsitikinusi pašnekovė.
Bene labiausiai „InMedica“ klinikų personalui kelia nerimą, kad šiuo metu sulaukiama labai sunkių pacientų, kurie karantino metu greičiausiai nepaisė savo būklės paūmėjimo simptomų, nes bijojo kreiptis arba tikėjosi sulaukti karantino pabaigos. Todėl medikai ragina žmones nedelsti ir kreiptis pagalbos, kad nesulauktų rimtesnių problemų. „Mes ėmėmės visų saugumo priemonių, kad tiek pacientai, tiek personalas mūsų įstaigoje jaustųsi saugūs“, – patikino medicinos tinklo atstovė.
„InMedica“ klinikas rasite čia.
