Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jie kritikavo Seime svarstomą Liberalų sąjūdžio siūlymą leisti nuo 2015 metų nereceptiniais vaistais prekiauti parduotuvėse bei degalinėse.
„Mūsų dalis politikų Seime nutarė galbūt pasireklamuoti, pasirodyti, kad jie aktyviai dirba, na, ir štai pasiūlė seną temą – būtent apie vaistų pardavimo galimybę ne vaistinėse“, – apie siūlymą kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Lietuvos farmacijos sąjungos (LFS) prezidentas Eduardas Tarasevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad nereceptiniai vaistai nėra „nekalti“ – tai cheminės medžiagos, kurios, parinktos netinkamai, gali sukelti ir neigiamų pasekmių. Tad juos pardavinėti turėtų kvalifikuoti specialistai.
Jis atkreipė dėmesį, kad nereceptiniai vaistai nėra „nekalti“ – tai cheminės medžiagos, kurios, parinktos netinkamai, gali sukelti ir neigiamų pasekmių. Tad juos pardavinėti turėtų kvalifikuoti specialistai.
„Tie pardavėjai, kurie, anot autorių, galėtų pardavinėti tokius vaistus, jie turėtų šituos dalykus puikiai žinoti, išmanyti, klausti žmogaus, kad nepakenktų tam žmogui. Tai būtina sąlyga. Žinoma, reiktų baigti atitinkamus kursus, kurie nemažai kainuotų valstybei arba mokesčių mokėtojams“, – kalbėjo E.Tarasevičius.
Europos vaistų agentūros (EMEA) ekspertas, profesorius Romaldas Mačiulaitis abejojo, ar per pora savaičių visus darbuotojus pavyktų apmokyti taip pat kvalifikuotai kaip penkerius metus savo amato besimokančius farmacininkus.
„Vaistus įteikti žmogui turi vaistininkas, nes tai yra jo specialybė, ir tai normalu. Nemanau, kad dar kažką reikia aiškinti ir dar kartą įrodinėti“, – užbaigė Vilniaus „Universiteto vaistinės“ direktorė Rima Losinskaja.
Konferencijos dalyviai taip pat teigė, kad vaistų prieinamumas Lietuvoje pakankamas, mat vaistinių tinklas, lyginant su kitomis šalimis, yra platus.
Pasak E.Tarasevičiaus, vaistinių Lietuvoje yra pusantro tūkstančio, juos taip pat pardavinėja šimtai ambulatorijų. Vienai vaistinei Lietuvoje, jo duomenimis, tenka 2200 gyventojų, kai Europos vidurkis – 3000 gyventojų, o pavyzdžiui, Danijoje, kur kai kuriais vaistais leidžiama prekiauti ne tik vaistinėse, viena vaistinė aptarnauja 15 tūkst. žmonių.
LSMU Socialinės farmacijos katedros docentė Jurgita Daukšienė atkreipė dėmesį, kad liberalų siūlymų įgyvendinimas lemtų vaistinių mažėjimą, o tai esą paskatintų farmacininkus emigruoti: „Mes eksportuojame slaugytojus į Norvegiją, eksportuojame gydytojus, po tokių įstatymų eksportuosime ir vaistininkus“.
Liberalų pataisos leistų nereceptinių vaistų įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.
Nereceptinių vaistų, kuriais galima prekiauti, sąrašą pirmiausia turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministras. Ministras taip pat nustatytų vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.
Seimo Parlamentinių tyrimų departamento duomenimis, 2010 metais nereceptiniais vaistais ne tik vaistinėse pagal nustatytas sąlygas leista prekiauti šiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje.
