„Mes greitojoje pokyčių nejaučiame, Vilniuje gal mažiau, bet mes aptarnaujam ir rajoną. Skambina – „vežk mane į ligoninę, aš gėriau savaitę, dvi, mėnesį, man bloga“. Anksčiau taip nebuvo. Dabar tiesiog baisu. Pasidarėm taksi. Pašalpas pradeda mokėti, prasideda gėrimai ir tada vežiojimas į ligonines“,– BNS sakė Vilniaus greitosios pagalbos stoties gydytoja, nenorėjusi, kad viešai būtų skelbiama jos pavardė.
Jos manymu, alkoholikai pasidarė privilegijuota tautos dalimi, reikalaujančia ypatingo dėmesio ir privilegijų, nors yra kitų asmenų, sergančių sunkiomis ligomis, jiems skubiai reikalinga medikų pagalba.
„Tie patys ir tie patys skambina“, – pastebėjo medikė.
Jeigu pacientas sako, kad apsinuodijo alkoholiu, medikai privalo jam padėti.
„Vemia, jam bloga ir ką daryti – veži. Nežinau, kaip baigsis ši politika, bet kol kas jokių pliusų“, – BNS sakė greitojoje pagalboje dirbanti moteris.
Medikė sako, kad alkoholizmo problemą padėtų išspręstų griežtesnė pašalpų skyrimo tvarka – tarnyboms namuose radus girtą pašalpų gavėją, pašalpos mokėjimas turi būti nutrauktas.
Panevėžio apskrities policijos atstovė Rasa Meištė BNS sakė, jog nepastebėjusi, kad sumažėjo su alkoholio vartojimu susijusių nusikaltimų.
„Savaitgalį, ką matau rašydama suvestines, tai jų (nusikaltimų – BNS) tikrai nemažėja, tų, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai pradedami“, – BNS sakė Rasa Meištė.
Tuo metu Vilniuje dirbantis toksikologas Robertas Badaras LNK sakė, kad mažėja apsinuodijusių alkoholiu pacientų.
„Mažėjimas yra“, – pastebėjo R.Badaras.
Į Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę patenka alkoholinės psichozės ištikti asmenys. Jos atstovai LNK sakė, kad šiemet vasarį pacientų buvo apie 30-čia mažiau nei pernai tuo metu. Tačiau kovą šioje ligoninėje gydėsi apie 170 „baltosios karštinės“ ištiktų asmenų – tiek pat, kiek kovo mėnesį pernai.