Tuo metu ligoninėje 2014 metais buvo gydoma 20 sužeistųjų, o 2018 metais – 60 žmonių.
R.Rimdeika teigė, kad ankstesniais metais sužeidimų skaičius buvo mažesnis, o jis išaugo turbūt dėl atsiradusių naujų pirotechnikos prekybos formų socialiniuose tinkluose ar kitur internete.
Kas penktam nukentėjusiam nuo pirotechnikos pasireiškia akių sužalojimai.
„Norime atkreipti dėmesį, kad žmonės, naudojantys tokius gaminius, atkreiptų dėmesį į jų naudojimo instrukciją“, – sakė profesorius.
„Jų negalima laikyti rankoje, reikia juos padėti saugiu atstumu ir bėgti kuo greičiau nuo to gaminio, iki kol jis sprogs“ – pridūrė jis.
Medikas paragino pirotechnikos ypač vengti neblaiviems asmenims, saugoti mažus vaikus, nesibūriuoti aplink sproginėjančias petardas ir fejerverkus, o esant galimybei geriau stebėti profesionalių pirotechnikų surengtus šou.
Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Ernestas Zacharevskis sakė, kad šiuo metu ligoninėje gydomi trys asmenys, nukentėję nuo pirotechnikos.
Daugiausiai per tokius incidentus nukenčia žmonių plaštakos, o jas itin sunku atstatyti surenkant audinius ir užtikrinant tinkamą kraujotaką.
„Tie audiniai, nesvarbu, kad tu dirbi tris valandas ir stengiesi surinkti tą plaštaką, bet gali praeiti laikotarpis ir pasimatyti, kad audiniai yra negyvybingi“, – kalbėjo E.Zacharevskis.
Akių ligų klinikos gydytoja Edita Puodžiuvienė teigė, kad kas penktam nukentėjusiam nuo pirotechnikos pasireiškia akių sužalojimai.
Anot jos, akys sprogus fejerverkui patiria labai mišrų sužalojimą dėl smūgio bangos, cheminio ir aukštos temperatūros poveikio.
„Jeigu tai būtų mano valia, tai aš iš viso juos (fejerverkus) uždrausčiau“, – sakė medikė.
Pirotechnikos naudojimas ypač išauga per žiemos šventes.
