Sinoptikai įspėja: artimiausios dienos bus tokios šaltos, kad jau ir sunku prisiminti, kada paskutinį kartą panašią temperatūrą turėjome.
Termometrai naktimis rodys 20–25, o kai kur ir dar daugiau laipsnių šalčio, tad kyla grėsmė ne tik automobilio neužvesti, bet ir patiems nušalti rankas, kojas ar nosį.
Plačiau apie artimiausių dienų orus skaitykite čia: Sinoptikė Edita Gečaitė apie artėjančius šalčius: „Automobiliai greičiausiai neužsives rytais“.
Sušalti galima greitai
Medikai irgi primena – saugotis šalčio artimiausiomis dienomis būtina. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas pasidalijo patarimais, kaip saugoti save ir kitus esant itin žvarbiam orui ir žemai temperatūrai.
„Visų pirma, nereikia turėti iliuzijos, kad jeigu iš automobilio stovėjimo aikštelės nubėgsite iki kiosko, į biurą ar pan., tai čia labai greitai ir per trumpą laiką neperšalsite. Paprastai mašinoje būname įjungę šildymą. Jeigu prieš bėgdami iki patalpos normaliai neapsigaubsime, gali mus greitai perpūsti. Reikia žinoti, kiek laipsnių šalčio yra. Be to, reikia tinkamai apsirengti.
Dar gerai būtų, jeigu sportuojame, žaidžiame lauke – dabar visi bėga slidinėti, čiuožinėti per pusnynus – kad drabužiai būtų sausi. Nuo sniego jie greitai sudrėksta ir pats baisiausias dalykas, kuris gali nutikti, kad sudrėkus sušals tie drabužiai. Tada labai greitai būna pažeidžiami audiniai. Tai gali nueiti iki gangrenos ar net amputacijos. Jeigu vaikai žaidžia lauke, dažnai juos parvarome namo, permauname kojines bent jau, tada vėl galime išleisti“, – patarimus žarstė medikas.
Jeigu vaikai žaidžia lauke, dažnai parvarome namo, permauname kojines bent jau, tada vėl galime išleisti.
Saugotis drėgmės
Jo teigimu, ruošiantis eiti į lauką esant dideliam šalčiui, reikėtų palikti kuo mažiau atvirų vietų – kad vėjas neglostytų: apykakles pasistatyti, šalikus aukščiau užsirišti.
Tačiau, kaip tvirtina M.Kliukas, šalikus ne ant burnos reikėtų rištis, kaip mėgstama, o tik ant smakro.
„Kvėpuojant nuo garų sudrėksta šaliko audinys ir tas pats efektas būna, kaip su šlapiomis kojinėmis. Kvėpuojame per nosį, kad burna nebūtų atvira, o per nosį įeidamas oras dar šiek tiek sušyla, kol pasiekia apatinius kvėpavimo takus. Stengiamės daug nešnekėti, nerėkauti, nedainuoti lauke“, – sakė Vilniaus greitosios pagalbos stoties specialistas.
M.Kliukas įspėjo, kad ir kaukes būnant šaltu oru lauke keisti reikėtų dažniau – sudrėkusios jos netenka ir savo efektyvumo, ir audinys gali pradėti šalti, tad veiks kaip ir šąlančios drėgnos pirštinės, kojinės ar šalikas.
Ir rengtis reikėtų kaip tam svogūnui – kuo daugiau sluoksnių, tuo geriau, kad tarp jų susidarytų oro sluoksniai.
Stengiamės daug nešnekėti, nerėkauti, nedainuoti lauke.
Dar vienas žiemiškas įspėjimas – saugotis traumų. Kadangi slidu, daugiau sportuojama ant sniego, tai traumų tikrai padaugėjo.
Medikai jau yra sakę, kad savaitgalį labai padaugėjo susižeidusių jaunų žmonių, kurie kreipėsi, ir tai buvo būtent pramogų gamtoje pasekmės.
Tinkama pirma pagalba
„Didžiausia klaida šildyti sulūžusią vietą. Ją pirmiausia reikia šaldyti. Jeigu patyrėte tokią traumą, pirmą valandą reikia šaldyti, o jau paskui galima šildyti. Pirmiausia reikia mobilizuoti, tarkim, lūžusią koją galima mobilizuoti su kita koja šaliku surišant, ranką prilaikykime, prispauskime prie kūno, kad netabaluotų. Be specialistų čia jau neišsiversime.
Apšalus odą – ausis, rankas, pirmiausia reikia glausti prie šiltos odos. Pavyzdžiui, sušalusias ausis uždengiame rankomis, kad atšiltų. Jeigu nušalome pirštus, kišame į pažastis. Netrinkime šaltu sniegu, nebandykime taip atšildyti – einame į šiltą patalpą, nusirengiame ir lėtai, ramiai atšylame. Ne į karštą vonią, ne prie karšto radiatoriaus, o ramiai atsišildome, po truputį, gerdami šiltas arbatas“, – patarė M.Kliukas.
Lauke esant itin žemai temperatūrai, medikai susiduria su tuo, kad tenka gydyti ne tik nušalimus, bet ir nudegimus, atsirandančius, kai žmogus mėgina labai greitai sušildyti sušalusį kūną.
M.Kliukas sako, kad nušalimas ir nudegimas yra tas pats, tik vienas "su pliusu, kitas – su minusu".
Medikas taip pat įspėjo, kad nušalus iš pradžių neskauda, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog nieko blogo nenutiko, tačiau atšilus kūnui skausmas tik stiprėja.
Apšalus odą – ausis, rankas, pirmiausia reikia glausti prie šiltos odos. Pavyzdžiui, sušalusias ausis uždengiame rankomis, kad atšiltų. Jeigu nušalome pirštus, kišame į pažastis.
„Jeigu taip nutiko, reikia būtinai kreiptis į medikus, kad pasižiūrėtų, ar nebuvo šalčio pažeisti audiniai“, – patarė Vilniaus greitosios pagalbos stoties specialistas.
Ir jokio alkoholio
O štai alkoholį vartoti, einant tokiu šaltu oru į lauką, medikas griežtai draudžia, nes nėra taip, kad išgėrus svaigalų tinkamai sušylate:
„Eina žmonės atsilapoja paltą. Bet iš tikrųjų tai tik iliuzija, nes alkoholis labai išplečia kraujagysles ir dar greičiau žmonės peršąla. Nieko šilto alkoholis tokiu oru nesuteikia, tai tik iliuzija.“
Kaip tik dėl šios priežasties medikas ragino atkreipti dėmesį į galbūt nelabai adekvačius, stotelėse ar ant suoliukų sėdinčius įkaušusius žmones, nes jiems ir daug šiltesni orai gali būti pražūtingi, nekalbant apie numatomą 25 laipsnių šaltį.
Kelininkai ir komunalininkai žada budėti
Šalčiams ruošiasi ir kelininkai.
Vilniaus gatves prižiūrinti bendrovė „Grinda“ informuoja, kad specialistai atidžiai seka skirtingų šaltinių pateikiama meteorologinę informaciją apie orus sostinėje.
„Ilgalaikis speigas kiek koreguoja gatvių priežiūros veiksmus – viena vertus, sninga mažiau, tačiau, kita vertus, turime įvertinti pustymo sukeliamas rizikas eismo saugumui. Vis dėlto gatvių priežiūros standartams šaltis didelės įtakos nedaro: tiek prie -5 °C, tiek prie -15 °C dirbame taip pat atsakingai: valysime sniegą, budėsime prie tiltų, viadukų, kituose pavojinguose gatvių ruožuose.
Pastebime, kad dėl itin žemos oro temperatūros padaugėja vandentiekio, šilumos ir elektros tinklų avarijų. Atkreipiame šias avarijas likviduojančių padalinių darbuotojų dėmesį, kad – reikalui esant – galėtume greitai suteikti būtinąją pagalbą“, – teigė „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius.
Kelininkai įspėja ir vairuotojus, kad speigas gali sukelti problemų jiems ir jų automobiliams, todėl reikėtų tuo pasirūpinti iš anksto – pasipildyti stiklų apiplovimo skysčio talpą tinkamu skysčiu, specialiu silikonu patepti automobilių durelių gumas.
Kadangi gali nutikti ir taip, jog akumuliatorius „ožiuosis“, rekomenduojama automobilį statyti taip, kad pagalbą galinčiam suteikti kaimynui ar techninės pagalbos automobiliui būtų patogu pasiekti užvedimo laidus arba ištempti iš stovėjimo vietos.