Kreipimesi pažymima, kad siekiamos įtraukti naujos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos nebuvo derintos su visuomene, sveikatos sistemos dalyviais bei kitais socialiniais partneriais, neatliktas jų poveikio vertinimas. Tuo tarpu organizacijos gegužės 15 dieną kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius su prašymu įsiklausyti į argumentus bei nepalaikyti nesuderintų pasiūlymų, tačiau, nepaisant to, komitete jie buvo priimti.
Raštą Seimo nariams pasirašė Šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos vaistinių asociacija, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga.
Naujais siūlymais, kuriuos Seimui teikia Sveikatos reikalų komiteto nariai, siekiama, kad VLK turėtų vienašališką galią spręsti dėl sutarčių su gydymo įstaigomis bei vaistinėmis sudarymo, vykdymo, stabdymo arba nutraukimo. Be to, kreipimesi nuogąstaujama, kad net ir apskundus VLK sprendimą teismui, bylos nagrinėjimo metu, sveikatos įstaiga privalėtų nutraukti kompensuojamų paslaugų teikimą gyventojams.
Organizacijos kaltina VLK spaudimu
Anot kreipimosi iniciatorių, VLK įstatymais yra suteiktos išskirtinės gydymo įstaigų kontrolės bei priežiūros teisės, tačiau ne visada jos naudojamos tinkamais tinklais. Kaip teigiama rašte, medikų, pacientų bei vaistinių atstovams gegužę raštu išsiuntus kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą su prašymu nepalaikyti siekiamų įtraukti naujų pataisų, buvo sulaukta VLK spaudimo dėl išsakytos pozicijos.
„Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybai (LPOAT) kartu su kitais Socialiniais partneriais raštu pateikus argumentuotas pastabas dėl Sveikatos reikalų komitete svarstomų pataisų, VLK sukvietė LPOAT ir kitas tam tikromis ligomis sergančių pacientų organizacijas, priekaištavo joms dėl minėto rašto, taip darydama neleistiną įtaką ir spaudimą nevyriausybinių organizacijų veiklai, jų teisei išreikšti nepriklausomai nuomonę, kas nėra suderinama su gerąja viešojo administravimo praktika“, – teigiama kreipimesi Seimo nariams.
Rašte nuogąstaujama, kad suteikus VLK dar didesnę galią spręsti dėl sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo, stabdymo ar nutraukimo, gali būti sukurta neproporcinga ir pavojinga padėtis.
„Tai gali akivaizdžiai sudaryti prielaidas VLK piktnaudžiauti suteiktomis perteklinėmis galiomis, rastųsi prielaidos šališkumui bei korupcijai“, – akcentuojama politikams.
Pasigendama bendradarbiavimo
Kreipimusi taip pat siekiama atkreipti dėmesį, kad dauguma VLK šiuo metu nustatomų pažeidimų, dėl kurių būtų stabdomos arba nutraukiamos sutartys su gydymo įstaigomis, nėra tyčinės ar piktybinės veiklos rezultatas, o kyla dėl sistemų klaidų, dažnos teisės aktų kaitos bei jų nesuderinamumo, didelio personalo darbo krūvio.
„Apie tai, deja, nutylima, visą kaltę ir atsakomybę suverčiant slaugytojams, gydytojams, vaistininkams, vadovams, kurie yra verčiami prisiimti kaltę ir atsakomybę, gąsdinami ir baudžiami, tampa netobulos sveikatos sistemos įkaitais“, – akcentuojama rašte.
Be to, organizacijų ir asociacijų atstovų teigimu, pasigendama didesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Anot jų, gydymo įstaigoms nėra teikiama visa informacija apie nustatytų pažeidimų priežastis, nerengiamos sisteminės analizės, taip pat nesuteikiama galimybė dalyvauti medicinos įstaigų veiklos kontrolės rezultatų aptarimuose, įsitraukti rengiant teisės aktus.
„Nesant atviro, pasitikėjimu ir partneryste grįsto bendradarbiavimo kultūros bei praktikos, VLK santykiai su gydymo įstaigomis dažnai grindžiami baime ir nepasitikėjimu, kas siūlomą VLK galių didinimo įteisinimą daro itin radikaliu ir atgrasančiu, keliančiu pagrįstų abejonių, ar tai tinkamiausias būdas tikslams pasiekti“, – rašoma kreipimesi.
Nauja tvarka sukeltų pavojų gyventojų sveikatai
Rašte politikams teigiama, kad priėmus naujus siūlymus ir suteikus VLK vienašališką galią priimti sprendimus dėl sutarčių su gydymo įstaigomis bei vaistinėmis, neabejotinai pablogėtų valstybės kompensuojamų medicinos paslaugų ir vaistų prieinamumas pacientams.
Anot kreipimosi iniciatorių, gyventojai būtų priversti arba kreiptis į kitas gydymo įstaigas, taip dar labiau didinant ilgų eilių pas gydytojus problemą, arba mokėti visą medicinos, slaugos ar odontologijos paslaugų kainą.
„Tai ypač paveiktų pacientus, gyvenančius šalies nutolusiuose regionuose, rajonuose, kaimiškose vietovėse – visur, kur nėra didelių alternatyvaus pasirinkimo galimybių“, – rašoma rašte Seimo nariams.
Be to, organizacijų bei asociacijų atstovų teigimu, naujuose siūlymuose siekiama įvirtinti, kad kylančius konfliktus tarp VLK bei gydymo įstaigų, vaistinių būtų galima spręsti tik administracine tvarka. Anot jų, tai apsunkins galimybes gydymo įstaigoms apskųsti VLK sprendimą, mat teisminiai procesai taps brangūs ir ilgi.
„Tam tikri kylantys ginčai yra išimtinai civilinio pobūdžio ir administracinės teisenos institucijos pagal kompetenciją tokių ginčų nespręstų – nukreiptų į bendrosios kompetencijos teismus.
Tai lemtų itin ilgą, brangų, neefektyvų ir neracionalų procesą, kurio laikotarpiu sutartys su gydymo įstaigomis liktų sustabdytos, negalėtų užtikrinti valstybės kompensuojamos sveikatos priežiūros pacientams, mokėti atlyginimų darbuotojams, dėl ko galimai būtų priverstos stabdyti ar net nutraukti savo veiklą“, – teigiama kreipimesi.
Raštą Seimo nariams pasirašiusios organizacijos ragina nepalaikyti naujai siūlomų, nesuderintų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų.
