„Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius“, – BNS sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė.
Ji teigė paraginusi medikus ruošiančias įstaigas greičiau pradėti rengti paskaitas apie emocinę sveikatą.
„Aš pati Lietuvos medikų sąjūdžio vardu rašiau raštus į universitetus ir kolegijas, kurios rengia sveikatos sistemos darbuotojus, kad kuo greičiau į programas įtrauktų kursą apie psichinės sveikatos gerinimą: išmokytų atpažinti mobingą, išmokytų apsiginti nuo jo, ir tai irgi būtų pakankamai svari priemonė neleisti plėstis procesui, kuris yra iš tikrųjų toksiškas ir žalojantis“, – kalbėjo medikų atstovė.
Anot jos, studentai, išmokę šio elgesio jau universitete, vėliau taiko jį darbovietėse ir namuose. Tačiau situacija keičiasi: vykusių psichoterapijos grupių metu jau pastebėta, jog jaunesni medikai yra atviri, lengviau kalba apie iškylančius psichologinius iššūkius nei jų vyresni kolegos.
„Jeigu žmogus atpažįsta laiku ir neįsivelia į toksiškus santykius, prisiima atsakomybę ir už savo gerovę, jis gali pats keisti savo elgesį ir atitinkamai, jeigu sistemoje vienas asmuo keičia savo elgesį, keičiasi visa sistema“, – kalbėjo A.Gerliakienė.
Pasak jos, ministerijos parengtas projektas suteikia būtinas žinias, yra konkretus – turi numatytą finansavimą ir tikslines grupes, todėl yra tinkama reakcija į skaudžias nelaimes, tokias kaip medikų savižudybės.
Tarp problemų – subordinacija, kompetencijų stoka
Kaip šią savaitę pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo planu siekiama didinti esamų ir būsimų gydymo įstaigų specialistų emocinę gerovę, o jo priemonės orientuotos į geresnį gydymo įstaigų valdymą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, taip pat medicinos ir sveikatos mokslų studijų dėstytojų, studentų, vadovų bei darbuotojų socialinių, emocinių kompetencijų, psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo ugdymą.
Pasak ministerijos, moksliniai tyrimai, konsultacijos ir apklausos atskleidė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai užtikrinant psichologinę gerovę yra nusistovėjusi subordinacija tarp skirtingą statusą turinčių darbuotojų, vadovams reikalingų kompetencijų stoka, darbo užmokesčio ir krūvių sudarymo neskaidrumas, smurto prevencijos problemos.
Įvertinus šias problemas, bus siekiama gerinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą ir psichologinį atsparumą, gebėjimą įveikti stresą.
Plane keliami tikslai įpareigoti įstaigų vadovus bei vidurinės grandies vadovus rūpintis darbuotojų psichologine gerove. Bus stiprinamos lyderių vadovavimo, krizių valdymo, komunikacijos kompetencijos, numatomas jų veiklos vertinimas šiose srityse.
Pasak ministerijos, vienas svarbiausių tikslų – apibrėžti darbuotojų psichologinei gerovei palankią darbo aplinką kuriančius veiksnius bei principus ir skatinti gydymo įstaigas juos taikyti praktiškai.
Taip pat naujomis priemonėmis siekiama mažinti psichologinio smurto ir mobingo apraiškas gydymo įstaigose, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą.
Plano priemonėms iki 2024 metų įgyvendinti skirta daugiau nei 1,4 mln. eurų. Daugelis numatytų investicijų tiesiogiai nukreipta į veiksmus, skatinančius sisteminius pasikeitimus bei psichologinės gerovės aspektų integravimą. 14 priemonių skirtos teisėkūros pasikeitimams, reikalingiems skatinti naujus ar tikslinti esamus procesus.
