Vyras po poros dienų paskambino ir pranešė, kad vaiko teisių sargai, pareigūnai ir prokurorai nieko netirs, nes jokio smurto nebuvo. Tačiau prieš tai buvo kelios dienos beprotiškos baimės.
Žinoma, buvo ir laimės, nes sunegalavusiam sūnui viskas laimingai baigėsi. Savo šeimos bei specialistų pavardžių vyras paprašė nenurodyti – jis tiesiog norėjo paskelbti visuomenei, kokioje padėtyje galime atsidurti kiekvienas.
Vaikas netikėtai prarado sąmonę
Viskas vyko dar prieš Kalėdas. Vyras tvarkė reikalus Šiaulių rajone, savo tėvų namuose. Sulaukė žmonos skambučio. Atsiliepė ir negalėjo suprasti, ką kalba be galo susijaudinusi ir verkianti žmona.
Suprato tik tiek, kad namuose yra baisi nelaimė. Puolė skambinti pagalbos numeriu ir pats kuo skubiau išdūmė namo, į Šiaulius.
„Kaip grįžau į namus, net dabar neprisimenu. Radau du greitosios pagalbos automobilius. Įlėkęs į kambarį pamačiau savo mažąjį sūnelį paguldytą ant neštuvų, verkiančią dukrelę, žmoną“, – pasakoja vyras.
Kas nutiko? Žmona buvo namuose su šešiamete dukrele ir pusantrų metų sūneliu. Ji darbavosi vonios kambaryje, o vaikai ant šaldytuvo klijavo magnetukus.
Staiga dukra persigandusi įlėkė į vonios kambarį. Motina akimirksniu suprato, kad kažkas nutiko negero. Nubėgusi į virtuvę, pamatė ant žemės gulintį sūnų ir jį pakėlė.
Moteris visos kelionės metu verkdama sakė, kad nesupranta, kas sūnui nutiko.
Vaikas buvo be sąmonės, lūpos pamėlę, perbalęs, nekvėpavo. Nepasimetė ir vaikišku mažu plastikiniu žaislu pražiodė sūnų, ištraukė liežuvį, ėmė daryti dirbtinį kvėpavimą. Sūnus atmerkė akis, nusišypsojo ir vėl prarado sąmonę.
Atvykę medikai išvežė sūnelį į ligoninę. Tėvai vyko kartu iš paskos. Priėmimo skyriuje jau laukė medikai.
Rūpestingi tėvai – nusikaltėliai?
Tuomet prasidėjo didysis šeimos siaubas. Vaiko tėvai dar nespėjo sužinoti, kas nutiko jų atžalai, o prie jų jau prisistatė policijos pareigūnas. Liepė kartu su juo vykti namo – turi apžiūrėti įvykio vietą.
Pareigūnas patikino, kad jiems nėra ko bijoti – mat pats augina vaikus, ir tik atlieka, kas jam yra nurodyta. Nufotografavo visus kambarius, namą iš išorės ir, paėmęs tėvų pasiaiškinimą, išvyko.
Šešiametė dukra tuo metu buvo namuose. Ji matė visą broliuko gaivinimo procesą, ašaras ir patyrė dar vieną smūgį, kai pamatė pareigūną.
Susigūžė man ant kelių, ėmė verkti, klausinėti, ar viskas bus gerai. Raminau ją kaip galėdamas.
Atlikus ligoninėje visus tyrimus, paaiškėjo, kad sūneliui jokių užsigavimo žymių nėra. Rentgenas, kompiuterinė tomograma nieko neparodė.
Gydytojai spėliojo, gal vaikas galėjo pats apalpti nuo skysčių netekimo – prieš nelaimę naktį jis vėmė. Griūdamas galėjo įtraukti liežuvį.
Gydytojas mamos klausė, iš kur vaikui ant kaktos mėlynė, kuri yra jau pageltusi. Vaikas prieš savaitę gulėjo ligoninėje ir užsigavo atidarydamas spintelės dureles.
Kai vaikas po ligoninės grįžo namo, šeima sulaukė skambučio iš policijos. Žmona kviečiama į policijos komisariatą apklausai. Nuvyko abu.
Tyrėja informavo, kad viskas pranešta vaikų teisėms, visa medžiaga bus perduota prokuratūrai, o prokuratūra nuspręs – kelti baudžiamąją bylą ar nutraukti tyrimą.
„Nemiegojome su žmona keturias paras. Laukėme vaiko teisių specialistų atvykimo. Baisu, kai buvome išleisti iš ligoninės su žarnyno infekcijos diagnoze, o tapome nusikaltėliais“, – su siaubu prisimena vyras.
Kalba apie nuolatinius grasinimus
Šeima teigia, kad grasinimai socialiniais darbuotojais ar vaiko teisėmis jau tampa norma. Pavasarį sūnui šeimos gydytoja nustatė geležies trūkumą kraujyje. Nuvedė pas vaikų hematologę. Prirašė tyrimų.
Endokrinologė nustatė skydliaukės neaktyvumą, paskyrė vaistų. Šeima nutarė nuvykti papildomai konsultacijai į Vilniaus Santariškių klinikas.
Ten atlikti pakartotini tyrimai. Gydytojas paskyrė B grupės vitaminų injekcijų. Endokrinologas paklausė, ar davė Šiaulių gydytojų paskirtus vaistus. Atsakė, kad ne. Pasakė, kad vaikui jų nereikia.
Rudenį motina nuvedė vaiką pas šeimos gydytoją profilaktiniam patikrinimui. Gydytoja pasakė, kad vaiko ir mamos ieško hematologė ir grasina, kad iškvies mamai socialinius darbuotojus.
„Pakeitėme šeimos gydytoją, nes nebeįmanoma buvo kentėti. Apėmė baimė. Darosi visiška beprotybė auginti mažus vaikus. Visur, kur pasisuksi, grasinama socialiniais darbuotojais. Vilniaus medikais pasitikime tikrai labiau, nei Šiaulių. Viskas lyg ir tvarkingai – medikai, pareigūnai, vaiko teisės. Jei nebūtų viskas daroma atbulai ir su teroro požymiais. Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei vaikas netyčia susilaužytų ranką“, – kalbėjo tėvas.
Reaguoti – privalu
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtino, kad toks atvejis specialistams yra žinomas. Pabrėžiama, kad buvo reaguojama kaip ir pridera.
Aida Žemaitytė-Budnikienė, ministerijos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė, priminė, kad, remdamasi nustatyta darbo tvarka, tarnyba reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises. Tai reiškia, kad reagavimas yra ne tik įprastas, bet ir privalomas dalykas.
Ministerijos atstovė patvirtina, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi minimoje šeimoje. Įvertinus situaciją, vaikams nustatytas nulinis grėsmės lygis.
Tai reiškia, kad tolesnė vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba šeimai nėra reikalinga ir nėra teikiama.