Medikų sąjūdis rengdamas akciją reikalauja tiek iš ligoninių vadovų, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės išreikšti griežtą „ne“ psichologiniam smurtui darbo aplinkoje ir atitinkamai reaguoti gavus bet kokį pranešimą apie mobingo apraiškas įstaigose.
„Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad vis dar gajus psichologinis smurtas mūsų bendruomenėje. Vaikų amžiuje vis dar klesti patyčios, studijų metu nemaža dalis studentų kenčia psichologinį spaudimą iš dėstytojų. Kai tokiems reiškiniams neužkertamas kelias pačioje pradžioje, iškreipti santykiai ir blogosios bendravimo tradicijos persikelia ir į darbo aplinką“, – kvietime degti žvakeles rašo Medikų sąjūdis.
Pranešime teigiama, kad psichologinį spaudimą naudoja tam tikra dalis vadovų ir gydymo įstaigose, o savo tylėjimu jį palaiko ir patys darbuotojai.
„Kyla klausimas – kodėl? Atsakymas – nes taip patogu. Įbaugintą žmogų lengviau valdyti. Tyla aplink – tai prisitaikėliškumas, baimė, kad aukos vietoje galiu atsidurti aš, jei bandysiu užstoti kolegą ar tam pasipriešinti. Šiandien tam turime ir naują madingą žodį – mobingas. Kaip sustabdyti mobingą? Tik valdžios aiški pozicija, mobingo netoleravimas, kova su bet kokiomis jo apraiškomis padės užgniaužti jį ankstyvoje stadijoje“, – dėsto medikų bendruomenė.
Kaip skelbė 15min, praėjusį savaitgalį ne tik medikus, bet visą visuomenę sukrėtė jauno, šeimą ir vaikų turėjusio gydytojo sprendimas nusižudyti.
Po šios nelaimės pasipylė įvairiausių šio įvykio interpretacijų, gydytojai viešoje erdvėje atvirai prabilo tiek apie bendresnius sveikatos apsaugos sistemos skaudulius, tiek konkrečiai apie atmosferą Respublikinė Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL).
A.Veryga linkęs nesigilinti į konkrečią situaciją
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, socialiniame tinkle pasidalinęs savo komentaru apie šią situaciją, linkęs neieškoti kaltųjų. Politikas tiesiog kvietė žmones būti atidesniems vieni kitiems.
„Pirmiausia svarbu akcentuoti, kad vietoje atjautos ir susitelkimo prasideda „kaltųjų“ paieškos, vadinamoji raganų medžioklė. Ir tai vyksta, užuot susitelkus ir priminus, jog savižudybė niekada nėra, nebuvo ir nebus išeitis. Jokioje situacijoje ji nebus išeitis. Medikų savižudybės yra itin skaudus reiškinys, kuris, deja, bet sutinkamas ir gerokai labiau pasiturinčiose bei geriau išplėtotą sveikatos priežiūros sistemą turinčiose šalyse. Be to, ir pati profesija yra susijusi su tam tikra skaudžia patirtimi, nes medikams nuolat tenka susidurti su žmogaus kančia, ligomis ar net mirtimi.
Ligoninėse ar skyriuose, kurie teikia skubią pagalbą, susiduriama ir su dideliu darbo tempu. O ir kitose medicinos srityse dažnas medikų perdegimas. Ar galima nuo to apsisaugoti? Ir taip, ir ne. Kai kuriose srityse didelis darbo tempas ir krūvis neišvengiamas. Tada labai svarbu pastebėti galimą perdegimą ar galimus emocinės krizės ir galimos savižudybės grėsmės ženklus. Nebijoti apie tai pakalbinti ir tiesiai paklausti, ar yra sunkumų.
Svarbu, kad taptume labiau emociškai raštinga ir empatiška visuomene. Paprastų atsakymų ir kaltųjų paieškos niekur neveda, o tik užkrauna dar didesnį kaltės jausmą ant greta dirbusių kolegų, kuriems ir taip sunku dėl kolegos netekties. Tad būkime žmogiški, solidarūs ir nedarykime to. Neieškokime kaltųjų, neskatinkime naujų nelaimių. Ar medikams padeda nuolatiniai kaltinimai ir net grasinimai susidoroti dėl medicinoje neišvengiamai įvykstančių klaidų?
Ar padeda nuolatiniai priekaištai dėl empatijos stokos, kuomet medikas visą naktį praleido operacinėje ar teikė kitą būtiną pagalbą pacientams? Tikrai ne! Tad daug prasmingiau būtų kuo aktyviau siekti klaidų slėpimo kultūros išgyvendinimo, išmokti kreiptis psichologinės pagalbos ir ją priimti. Įstaigų vadovams turėtų būti svarbu laiku pastebėti grėsmes ir suteikti galimybę darbuotojui gauti reikiamą pagalbą“, – dalinosi A.Veryga.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
I-V (8 – 20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt
