Medikų sąjūdžio atstovai biudžeto priėmimo išvakarėse kreipėsi į Seimo narius primygtinai parašydami slaugytojų, gydytojų ir kitų medikų atlyginimus didinti jau nuo 2018 metų sausio 1 dienos 30-čia procentų, tačiau išgirsti nebuvo. O kitą dieną po biudžeto patvirtinimo Seime Sveikatos apsaugos ministerija pranešė su gydytojų sąjunga ir dar keliomis medicinos darbuotojų profsąjungomis pasirašiusi susitarimą dėl atlyginimų didinimo nuo gegužės 20 proc. Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė – „Savaitėje“.
– Jūsų tarp tų, kurie pasirašė susitarimą su SAM nebuvo ir apskritai, aš taip suprantu, su jumis nelabai buvo kalbamasi, nors Medikų sąjūdis save įvardija kaip įspūdingiausią ir pilietiškiausią iniciatyvą Lietuvoje paskutiniuoju metu, tai koks yra jūsų realus vaidmuo?
– Šiandien mes – Lietuvos Medikų sąjūdis – esame asociacija. Buvo sakyta, kad pasirašyti dokumentą kviestos profesinės sąjungos. Mes nesame profesinė sąjunga, tačiau mūsų vaidmuo irgi yra svarbus, aš manyčiau, pasirašant šį dokumentą. Nes prieš tai kokie buvo susitarimai, tai visi žinome – didinti medikų atlyginimus nuo liepos mėnesio 15 proc. Pradėjus sąjūdžiui reikalauti didesnių atlyginimų – nuo sausio 1 d. 30 proc. ir vėliau tolygiai juos didinti, kol pasieksime ES vidurkį – vis dėlto tą ministerija išgirdo. Tą išgirdo ir Lietuvos gydytojų sąjunga, ir, manau, kad tik mūsų šito spaudimo dėka vis dėlto terminas priartėjo, t.y. gegužės 1 d., ir procentas padidėjo.
– Jums tinka šitas variantas kol kas?
– Ką reiškia tinka? Mes, aišku, nesutinkame su tokiu variantu, bet daugiau pasirinkimo šiai minutei nėra, biudžetas priimtas, PSDF biudžetas irgi priimtas. Tai tų galimybių jau dabar nuo sausio 1 d. didinti nėra, bet mes tikrai niekur neatsitraukiame, ir prašome toliau žiūrėti. Galbūt, jeigu bus žiūrimos įplaukos į biudžetą, tai gal dar galėsime paankstinti, galbūt nuo kovo 1 d. tą didinimą?
– Bet ministras kalbasi tik su profsąjungomis, tai kodėl jūs manote, kad jus kas nors išgirs, net jeigu jūs ir asociacija?
– Mes kaip asociacija galime turėti asocijuotus narius įvairias profsąjungas. Ir iš tikrųjų jau yra iškėlę iniciatyvą ir neseniai įsikūrusi Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinė sąjunga jungtis į mūsų asociaciją, lygiai taip pat neseniai įsikūrusi Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga irgi jungsis į mūsų asociaciją. Kitaip tariant, mes turėsime asocijuotus savo narius, kurių reikalavimai bus bendri, ir tuomet bendrai, visi kartu kalbėsime su SAM.
– Kokie jūsų santykiai su gydytojų sąjunga ir L.Labanausku?
– Kuo virto Lietuvos gydytojų sąjunga? Iš tiesų tuo ministerijos, kabinetų vaikščiotoju, t.y. valdžia, kuri tariasi be apačių, masių nuomonės. Ir tai tikrai netenkina tiek gydytojų, tiek slaugytojų, todėl šitas judėjimas iš tiesų kilo iš apačios.
– Bet jūs turite kokių nors santykių su L.Labanausku, jūs kaip nors bendraujate?
– Šiuo metu tikrai to tiesioginio kontakto nėra, bet siekiant bendrų tikslų, mes esame atviri bendradarbiavimui.
– Tai dabar vėl apie tą atlyginimą. Tai dabar formuluotė, kuri pasirašyta profsąjungų ir gydytojų sąjungos su ministerija, yra „20 proc. didėja darbo užmokestis nuo gegužės, pradedant mažiausiais“, toli gražu, kad didėja jūsų, gydytojų atlyginimai, nes yra ir mažesnių, galbūt slaugytojų mažiausi?
– Mes taip pat norime pasakyti, o kažkokio mechanizmo, kažkokio konkretaus, kaip šitie pinigai pasieks darbuotojus, vis dėlto nėra. Ką mes darome? Tikrai mes savo sąjūdyje turime grupes, tos vadinamos darbo grupės, ir jau paruošę esame konkrečius sprendimus SAM nuo ko reikėtų pradėti, kaip reikėtų daryti. Ne tik atlyginimų pertvarka. Atlyginimai, mes patys sakome, tai yra tik ledkalnio viršūnė. Yra daug daugiau problemų, ir mes tuos sprendimus esame paruošę.
– Jūs dabar kalbate jau apie sistemos reformą?
– Visą sistemą reikia peržiūrėti, ir darbo krūvius, ir specialistų rengimą, ir kvalifikacijos tobulinimą, ir tinklo visą pertvarką. Tikrai, tikrai yra labai daug veiklos. Programa su konkrečiais tikslais, konkrečiomis priemonėmis ir jų įgyvendinimu – šitaip turėtų būti. Taip, mes pasižiūrėjome vyriausybės programą, ji labai dera ir su mūsų reikalavimais, bet kur yra vykdymas? Kaip jinai vykdoma? Kažkaip pradėta vėl nuo kito galo – alkoholio kažkokių kontrolės įstatymų, tai, kaip mes sakome, yra kažkokios tik kosmetinės priemonės, o sistemą pertvarkyti iš esmės... Tai ir reikia pradėti sistemos pertvarkymą iš esmės. Vėlgi, visi girdėjo, kad ministerija samdys kažkokius ekspertus, kažkokias krizių valdymo kompanijas, tai mes siūlome savo nemokamą konsultaciją. Jau dabar šeimos gydytojai priima po 30-40 pacientų per dieną, ir dabar staiga liepia dar greičiau ir dar daugiau jų priimti. Tai gal pirmiausia reikia pasižiūrėti ar mums užtenka tų šeimos gydytojų, ar užtenka slaugytojų. Ar tikrai visi tie pacientai, kuriuos dabar staiga per 7 dienas turime priimti, ar jiems tikrai gydytojų konsultacijos reikia? Jeigu jis atėjo recepto prasitęsti, tai galbūt turime sodinti komandą – slaugytoją, kitokį darbuotoją, socialinį darbuotoją, kuris matytų, kad pacientas ne pas gydytoją ateina, jam nereikia gydyti ligos. Jam reikia receptą prasitęsti, pakalbėti elementariai, jis neturi – pensininkas – su kuo šeimoje pasikalbėti, jis ateina ne tuo klausimu. Nuo tų pirminių, žemutinių grandžių pradėti pertvarką būtina, tikrai būtina.
– Tai vadinasi ministras atėjęs nelabai viziją turėjo, kaip tą sistemą sutvarkyti?
– Mūsų tokia nuomonė, kad namų darbai nebuvo atlikti. Juk tu ateini tvarkyti sveikatos sistemos, tai, jeigu ruošiesi eiti ją tvarkyti, tai reikia atlikti namų darbus – pasižiūrėti, kokios problemos toje sveikatos sistemoje. Alkoholio vartojimas, aš sakyčiau, čia yra pasekmė, tai nėra priežastis, kodėl tie žmonės alkoholį vartoja. Ir tai nėra ta pagrindinė sveikatos sistemos pertvarkos pirminė grandis. Tada mes irgi siūlome – tai išleiskime dar vieną įsakymą ir uždrauskime visiems sirgti. Ir tada nebebus problemų.
– Gerai būtų, kad tik to ir užtektų. Ačiū jums.
