K.Michailovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimą dėl suėmimo pratęsimo ir paleisti teismo salėje.
VAT balandžio pabaigoje nusprendė palikti jį suimtą dar trims mėnesiams. Teismas taip pat atsisakė nutraukti bylą dėl senaties ir paleisti K.Michailovą.
Anot VAT, K.Michailovas neturėtų būti paleistas, nes jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, be to, yra užsienio šalies – Latvijos – pilietis, Lietuvoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. VAT nuomone, jis gali slėptis nuo teisingumo, nes turi ryšių užsienyje, ypač Rusijoje. Be to, du kartus Latvijoje buvo teistas.
Pasak K.Michailovo, toks VAT sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir neobjektyvus. Anot jo, teisėjai atsižvelgė tik į prokurorų argumentus ir esą vengė įsigilinti į jo gynėjų argumentų esmę. VAT esą pademonstravo savo nusistatymą prieš kaltinamą, tačiau nenuteistą žmogų.
Kaltinamasis teigė, kad byloje surinktų įrodymų neužtenka suėmimo terminui pratęsti – neva nėra duomenų, rodančių, jog būdamas nesuimtas trukdytų tyrimui. Pasak jo gynėjų, per 17 metų trukusį tyrimą jis nė karto netrukdė, be to, laikomas suimtas byloje suėjus senaties terminui.
Latvijos prokurorai esą yra patvirtinę, jog K.Michailovas niekada nesislapstė, su šeima gyveno Latvijoje ir jo sulaikyti nebuvo būtina.
Kaltinamasis Medininkų žudynių byloje taip pat prašo Apeliacinio teismo atsižvelgti į tai, kad jis turi imunitetą kaip kandidatas į Europos Parlamentą.
K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius bandė įtikinti teismą, jog suėmimas ginamajam negali būti pratęstas, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, ir jo kaltė nepatvirtinta teismo sprendimu.
Pasak kitos K.Michailovo gynėjos Ingridos Botyrienės, negalima apriboti ginamojo laisvės remiantis nepakankami argumentu – pareikšto kaltinimo sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu.
Apeliacinio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
Generalinė prokuratūra teismui jau yra perdavusi kaltinamąjį aktą, kuriame K.Michailovas kaltinamas dalyvavęs Lietuvos pareigūnų Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 m. liepos 31 d.
Bylą sudaro 40 tomų, t. y. apie 16 tūkst. puslapių.
Latvijos pilietis K.Michailovas ilgą laiką buvo vienintelis pasiekiamas tyrėjams ir teismui įtariamasis, kuriam pateikti oficialūs įtarimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje. Tačiau balandžio pradžioje prokurorai patvirtino, kad įtarimai įteikti ir Rusijoje sulaikytam Aleksandrui Ryžovui.
Medininkų byloje pagrindiniai įtariamieji yra OMON smogikai.
Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų – taip pat buvusių omonininkų – būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo bei A.Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budintys muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.
Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.
