Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2014 09 27

Medkirčiai raitojasi rankoves – pradedamas kirsti nudegęs Neringos miškas

Balandį milžiniško gaisro nuniokotas Kuršių nerijos miško plotas pavasariop taps plynu lauku. Medkirčiai jau raitojasi rankoves ir po dienos kitos kibs į darbus. Visi maždaug 130 hektarų ploto degvietėje išpjauti medžiai bus susmulkinti ir paversti biokuru, šildysiančiu neringiškių ir klaipėdiečių būstus.
Kuršių nerija po gaisro
Kuršių nerija po gaisro / Nojaus nuotr.

Degusį mišką valys jau antrą kartą

Išvalyti Kuršių nerijos gaisravietę patikėta bendrovei iš Telšių. Ji jau turi patirties valant gaisro nusiaubtą mišką. Po 2006 m. Kuršių nerijoje siautusio gaisro, kuomet ugnis sunaikino 230 hektarų miško, kaip tik ši bendrovė valė gaisravietę.

Kuršių nerijos gaisravietę valys ta pati bendrovė, kuri kirto po 2006 m. siautusio gaisro likusius nuodėgulius. 

Po tuometinio iššūkio sugrįžti į pusiasalio miškus Žemaitijos medkirčiai ryžosi dar kartą.

„Žinome, kad bus labai sunku. Čia  – ne žemynas, viskas Kuršių nerijoje yra kitaip. Ir reikia nepamiršti, kad tai – degęs miškas. Žmonės dirbs ypač sunkiomis sąlygomis. Visas miškas suodinas, atstumai dideli. Kai kuriuos medžius galėsime smulkinti pačiame miške, kai kuriuos reikės gabentis arčiau kelio. Laukia tikrai sudėtingas darbas“, – pasakojo gaisravietę valysiančios bendrovės „Kietasis biokuras“ vadovas Albinas Monstavičius.

Nuodėguliais šildys būstus

Iškirsti ir susmulkinti nuodėguliai bus vežami į Neringos ir Klaipėdos katilines, naudojančias biokurą. Iš degvietės planuojama išgauti maždaug 8 tūkst. kubinių metrų biokuro. Bendrovė, kuriai suteikta galimybė panaudoti viską, kas bus iškirsta nudegusiame miške, išrinkta aukciono būdu. 

„Prisiimti įsipareigojimai užkrauna ir nemažą naštą. Mes visą savo techniką turėsime kelti į pusiasalį. Už kiekvieną transporto priemonę teks mokėti persikėlimo mokestį. Dar viena rinkliava laukia prie įvažiavimo į Neringą. Išlaidos laukia nemažos. O kur dar žmonių apgyvendinimas. Iš ankstesnių metų pamenu, kaip apgyvendinimo paslaugas teikiantys neringiškiai nenoriai įsileisdavo mūsų darbininkus. Juk jie po darbų grįžta visi suodini, nešvarūs. Tokių klientų nelabai kas nori“, – patirtimi dalinosi bendrovės vadovas A.Monstavičius.

Planuojama, kad pirmieji darbininkai į degvietę atvyks jau po kelių dienų, o netrukus bus perkelta ir technika.

KAM nuotr./Kariai gesina gaisrą
KAM nuotr./Kariai gesina gaisrą

Iškirstam miškui leis pailsėti

Plynu lauku gaisravietę medkirčiai planuoja paversti iki pavasario. Atsodinti tai, kas suniokota, specialistai neskubės.

Iškirtus nuodėgulius atsodinti medžių niekas neskubės. Naujas miškas degvietėje pradės stiebtis gal tik po poros metų.  

„Leisime žemei pailsėti. Bent porą metų joje nieko nedarysime. Skubėti negalima, nes po gaisro žemė yra nualinta. Į ją pasodintiems augalams prigyti būtų sudėtinga. Sodinukus gali sunaikinti degėsiuose besiveisiantis grybas.

Svarbu ir  koks reljefas atsivers iškirtus medžius. Jį reikės įvertinti ir gerai apsvarstyti, kokį naują Kuršių nerijos mišką formuoti“, – planus dėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Po 2006 m. gaisro iškirsto miško irgi neskubėta atsodinti. Dalis ploto palikta ramybėje – kad atželtų savaime. Kita dalis atsodinta pušimis.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos