A.Širinskienė etikos sargų prašė išsiaiškinti, ar G.Landsbergis ir kiti konservatorių frakcijos nariai kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą (KT) ir kreipimesi panaudodami pensijų fondų advokatų parengtą tekstą, atsiųstą Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos, turėjo nurodyti teksto autorių.
Taip pat ar G.Landsbergis, balsuodamas dėl pensijų sistemos reformos Seime, turėjo nusišalinti.
Komisija: teksto autoriai galėjo būti nurodyti
Posėdžio metu Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad G.Landsbergis kartu su kitais Seimo nariais teikdamas tekstą KT ir nenurodydamas jo autorių, „visuomenei galėjo sukelti abejonių savo veiksmų nesavanaudiškumu, nešališkumu ir dėl galimo interesų konflikto“, taigi, komisijos vertinimu, parlamentarai teksto autorius galėjo nurodyti.
„Komisija neturi informacijos, kad Seimo narys Gabrielius Landsbergis, kreipdamasis į KT, veikė savo šeimos verslo, fondo ar Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos interesais. Informacijos, patvirtinančios šį faktą, neradome“, – išvados tekstą skaitė komisijos narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad pensijų sistemos reformos klausimai Seime buvo svarstomi anksčiau nei tada, kai G.Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės valdoma įmonė sudarė sandorį su fondu „BaltCap Infrastructure Fund“. Į pastarąjį investuoja kai kurie pensijų fondai.
Komisija: nusišalinti nuo klausimų Seime G.Landsbergis neprivalėjo
„Konstatuojam, kad Seimo narys Gabrielius Landsbergis nedalyvavo balsavimuose svarstant ir priimant pensijų reformos įstatymus, išskyrus [...], kai G.Landsbergis nepritarė šiems projektams po pateikimo“, – išvados tekstą citavo V.Čmilytė-Nielsen.
Klausimu, ar galėjo G.Landsbergis nusišalinti ir pateikiant įstatymo projektus, ar neprivalėjo, V.Čmilytės-Nielsen ir kito Seimo nario, rengusio išvadą, „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio nuomonės išsiskyrė.
„Mano manymu, neprivalėjo nusišalinti svarstant šiuos įstatymo projektus“, – teigė liberalė.
A.Palionis atkreipė dėmesį, kad sutartys dėl sandorių „nepasirašomos per mėnesį“, ir spėjo, kad derybos dėl jų vyko ir įstatymo projektų, reglamentuojančių pensijų sistemą, svarstymo metu. Jis taip pat pažymėjo, kad tai „neeilinis sandoris“.
Atsakydama į tai V.Čmilytė-Nielsen kėlė klausimą, ar G.Landsbergis privalo ir gali žinoti apie visas sutuoktinės valdomų įmonių derybas.
„Nelabai įsivaizduoju, kaip tai galėtų veikti praktikoje“, – sakė ji.
Po balsavimo, penkiems nariams balsavus už ir penkiems susilaikius, Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad G.Landsbergis balsuodamas dėl pensijų sistemos reformos Seime, nusišalinti neprivalėjo. Tokią išvadą nulėmė komisijos pirmininkės balsas.
Komisija taip pat pažymėjo, kad Privačių interesų deklaracijoje G.Landsbergis neturėjo pateikti informacijos apie sutuoktinės valdomos įmonės ir „BaltCap Infrastructure Fund“ sandorį.
Balsuojant dėl visos išvados susilaikė konservatorius Kazys Starkevičius, visi kiti devyni komisijos nariai balsavo „už“.
G.Landsbergis: A.Širinskienė taiko dvigubus standartus
Pats G.Landsbergis trečiadienį vykusiame Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje nedalyvavo.
15min jis teigė palankiai vertinantis komisijos sprendimą dėl interesų konflikto, nes, politiko teigimu, jo ir nėra.
Manipuliacijomis G.Landsbergis pavadino tyrimus, atliekamus apie jį.
„A.Širinskienės ir S.Jakeliūno manipuliacijos su skundais ir komisijų tyrimais prasilenkia ir su teise, ir su logika bei tėra skirti prieš pat rinkimus valstiečių politinių oponentų reputacijai menkinti ir propagandai kurstyti“, – dėstė konservatorius ir pridūrė, kad šitie, anot jo, niekuo nepagrįsti kaltinimai atsirado, kai politikas paskelbė apie Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno viešai nedeklaruotus vaikščiojimus į Konstitucinį Teismą ir „galimus bandymus daryti spaudimą jo pirmininkui, kad teismas nesiimtų nagrinėti opozicijos skundo, kuriam p. Jakeliūnas įnirtingai priešinosi“.
„Tad jei kas nesilaikė etikos šioje situacijoje ir galėjo daryti neteisėtą spaudimą, tai mano manymu, ponas S.Jakeliūnas.
Apgailestauju, kad valdančioji dauguma su A.Širinskiene priešakyje taiko dvigubus standartus bei bando iš balto padaryti juodą pagal savo siaurą partinį interesą“, – poziciją išdėstė G.Landsbergis.
Laikinosios tyrimo komisijos posėdyje – Š.Stepukonis
A.Širinskienė į Seimo etikos ir procedūrų komisiją dėl G.Landsbergio elgesio kreipėsi po to, kai „BaltCap Infrastructure Fund“, į kurį investuoja pensijų fondai, pranešė už 11 mln. eurų Vilniaus Kalnėnų mikrorajone statysiantis pastatą. Jį planuoja nuomotis A.Landsbergienės valdomos bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ ir „Vaikystės sodas“.
Panašiu metu Seime buvo keičiamas pensijų sistemos reglamentavimas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A.Širinskienės vadovaujama Seimo laikinoji tyrimo komisija, tirianti galimą įtaką politikams, trečiadienį į posėdį kvietėsi „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytoją Šarūną Stepukonį. Konservatorių frakcijos narių kreipimosi į KT epizodas yra įtrauktas į komisijai pavestų atsakyti klausimų sąrašą.
