Elnio, atnešančio arba sugrąžinančio Saulę, vaizdinys siejasi su įvairioms Europos tautoms žinomo Kalėdų senelio – Švento Mikalojaus, Santa Klauso ar kitaip vadinamo Kalėdų globėjo, atvažiuojančio elniais kinkytomis rogėmis, vaizdiniu. Lietuvių ir kitų šalių tautosakoje elnias siejamas su saulės grįžimu – jis atneša ir sugrąžina Saulę.
Įlūžo neperšokę upės
Kone simboliška, kad sausio 6-ąją, Kalėdų laikotarpio pabaigą žyminčią Trijų Karalių dieną, Galvokų miške medžioję Šilų būrelio vyrai išvydo tris elnius, bėgančius Apaščios upės link. Pirmasis, matyt, stipriausias, peršoko per upelį. Kiti du įlūžo ir atsidūrė vandenyje.
Vanduo upėje buvo pakilęs, gyvūnai nesiekė dugno, negalėjo nuo jo atsispyrę užsikabinti kojomis už ledo krašto. Pasak įvykio vietoje buvusių medžiotojų, elniai kaklais daužėsi į aštrias ledo briaunas, situacija atrodžiusi kone beviltiška.
Apie tai, kad matyti besikankinančius ir silpstančius elniukus medžiokliams buvo net graudu, jau vėliau pasakojo būrelio vadovas Rolandas Kubilius.
O tąsyk Šilų būrelio vyrai puolė bandyti gelbėti elnius. Tam reikėjo ne tik drąsos, bet ir rizikos patekti į ledinį vandenį, lauke tvyrant stingdančiam šalčiui.
Gelbėjimo veiksmų ėmėsi jauni ir fiziškai stiprūs Šilų medžiotojų būrelio nariai. Pasak jų kolegų, tai sportiški (vienas iš jų – lediniame vandenyje grūdintis pratęs) vyrai – Dainius Džuvė, Ignas Viederis ir jiems padėję kiti medžiokliai. Vyrai bandė ant nedidelių elnių ragelių rišti virves, kuriomis galėtų žvėris ištraukti į krantą.
Reikėjo daug pastangų, kad elniai atsidurtų krante. Jau vėliau medžiokliai matė, kaip išgelbėti jauni (vienerių ar dvejų metų amžiaus) elniai išvargę lėtai traukė į mišką.
„Jaudinantis įvykis. Šaunuoliai vyrai, nebijoję rizikuoti ir nedvejoję, kad elniukus reikia gelbėti“, – sakė medžiotojų būrelio vadovas R. Kubilius. Jis taip pat minėjo kai kurias prie Apaščios upės elnių gelbėjimo akcijos dalyvių pavardes – Igną Viederį, Dainių Džuvę, Tadą ir Gendrutį Sindriūnus.
Atskilus ledo lyčiai teko traukti ir gelbėtoją
Dantų techniku dirbantis ir aštuntus metus medžiojantis I. Viederis vyriškai jautriai kalbėjo apie žūčiai pasmerktus elniukus ir jų gelbėjimą.
Jaunas žmogus nekalbėjo apie riziką, tačiau tokios tikrai būta. Ignas papasakojo, kad ant ledo buvęs ir virvės kilpas ant elniukų ragų užmesti stengęsis D. Džuvė pats vos neatsidūrė šalia ledinės vandens srovės plakamo žvėrelio.
Kai vienas elniukas jau buvo krante, vyrams gelbėjant antrąjį atskilo ledo lytis, ant kurios stovėjo D. Džuvė. Pasak Igno, jam teko į krantą traukti abu – ir bičiulį, ir elniuką, ant kurio ragų buvo spėta užmesti virvę.
Jeigu pirmasis elnias atsidūręs krante buvo palyginti ramus, tai su antruoju vyrams dar teko pasigalynėti. „Bandė atstatyti ragelius ir gintis norint nuimti virves. Mes su vyrais jį parvertėm ant šono, užgulėm ir tas virves nurišom“, – pasakojo I.Viederis.
Pasak patyrusio medžioklio R.Kubiliaus, akistata su laukiniais žvėrimis visada turi rizikos, jeigu bandoma prie jų ne tik artintis, bet ir ką nors daryti. Todėl elnius gelbėję vyrai rizikavo būti sužaloti.
„Žvėrys juk nesupranta, kad juos norima gelbėti, todėl ginasi ir gali sužeisti“, – sako vyrų jautrumu ri drąsa besididžiuojantis medžiotojų būrelio vadovas R.Kubilius.
