Naktinio matymo prietaisai – tai specialūs taikikliai, tvirtinami prie šautuvo ir suteikiantys galimybę aiškiai matyti tamsoje. Jie galėtų būti efektyvus prietaisas mažinant šernų populiaciją (Lietuva vis dar kovoja su afrikiniu kiaulių maru), tačiau aplinkosaugos organizacijos atstovai pabrėžia, kad su tokia įranga iš gyvūno atimama paskutinė galimybė pasislėpti.
A. Salamakinas: mano prievolė pasiekti, kad kuo mažiau žvėrių būtų naktį sužeidžiama
Tad koks šiandien yra siūlomų pakeitimų tikslas? LRT.lt paklaustas apie įstatymo pataisą ją inicijavęs Seimo narys Algimantas Salamakinas teigė, jog tokio pasiūlymo sulaukė būtent iš medžiotojų.
„Lietuvos medžiotojų draugijos atstovai, vadovai buvo pas mane ir sakė, kad, pavyzdžiui, Latvijoje tie įtaisai jau yra naudojami. Dar kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse jie naudojami. Mano, kaip Aplinkosaugos komiteto pirmininko, nuomonė ir prievolė, kad medžiojant naktį kuo mažiau žvėrių būtų sužeidžiama. Daugeliu atvejų šaunama tiesiog į tamsą, žvėris sužeidžiamas, tada jo ieškoma, jis randamas arba nerandamas, kraujo klanai tyška“, – kalbėjo A. Salamakinas.
Jis taip pat priminė apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą mažinti šernų populiaciją, kol Lietuvoje sklando afrikinio kiaulių maro užkratas. Tuo metu varyminės medžioklės dėl šios ligos – uždraustos. Šernus tenka medžioti tykojimo būdu ir naktį. Europos Sąjungoje naktiniai taikikliai leidžiami Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir Čekijoje. Likusiose 24 šalyse (be Lietuvos) jie draudžiami.
Tačiau organizacijos „Baltijos vilkas“ valdybos pirmininkas Vaidas Balys pasiūlyme neįžvelgia kilnių tikslų.
A. Salamakinas pripažino, jog nėra tvirtai įsitikinęs, kad naktinio matymo prietaisai tikrai reikalingi
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba lyg ir nesiekia išnaikinti visų šernų, dabar kalbama apie populiacijos mažinimą ir kontrolę. Tad nušauti paskutinį šerną miške nėra nei reikalaujama, nei siekiama. Jau pačioje kiaulių maro vajaus pradžioje buvo priimti abejotini sprendimai. Šernus leista medžioti ištisus metus, medžiotojai buvo pasiųsti daigoti šernus valstybiniuose rezervatuose, taip pat kurį laiką už sumedžiotus šernus buvo mokamos premijos. Po to buvo pakeistas viso labo kelis mėnesius tegaliojęs sprendimas dėl žvėrių viliojimui naudojamo masalo kiekio. Ir dar medžiotojai yra nuolat raginami iššaudyti kuo daugiau šernų. Jeigu visų šių priemonių nepakanka tikslui pasiekti, tai ar tikrai problema yra techninio pobūdžio?“ – retoriškai klausė V. Balys.
V. Balio nuomone, medžiotojai tiesiog nenori vykdyti jiems nuleidžiamų paliepimų. Dalis dėl to, kad iš principo nepritaria drastiškam naikinimui, dalis galbūt ir dėl savanaudiškų paskatų išsaugoti galimybę apsirūpinti šerniena. Abiem atvejais naktinių taikiklių įteisinimas mažai tepadėtų“, – konstatavo V. Balys.
Ar galima pasitikėti medžiotojų sąžiningumu?
A. Salamakinas pripažino, jog nėra tvirtai įsitikinęs, kad naktinio matymo prietaisai tikrai reikalingi – dėl to Aplinkos apsaugos komitete bus diskutuojama su įvairių sričių atstovais.
„Nebus spaudimo, tačiau diskusijos, manau, reikia. Padarėme medžiotojų apklausą ir du trečdaliai jų pritaria tam pasiūlymui. Dar noriu pabrėžti, jog tai bus taikoma tik šernams, lapėms ir usūriniams šunims“, – sakė A. Salamakinas.
Kitaip tariant, naudojant naktinio matymo prietaisus nebus galima medžioti nei elnių, nei briedžių, nei stirnų. Tai draudžia ir Berno konvencijos 8-as straipsnis. Tik, jau turint tokį įtaisą rankose, ar nekils pagundų piktnaudžiauti?
„Aš irgi jiems tą klausimą uždaviau, – patikino A. Salamakinas. – Čia jau patys medžiotojai ir aplinkosaugininkai atliks kontrolę. Vis tiek jie vieni kitus stebi. Jei tai bus panaudota kitam žvėriui, be abejo, asmuo praras ir medžiotojo bilietą, ir bus skirta nuobauda. Apie piktnaudžiavimą negali būti nė kalbos.“
Aplinkosaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas nelinkęs tikėti medžiotojų sąžine.
„Na, nejaugi kas nors nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas medžiotojas, taikiklyje pastebėjęs elnią, stirną, vilką ar bet kurios kitos rūšies gyvūną, elgsis sąžiningai? Nusiims taikiklį, supakuos jį, išlaikys deramą pauzę, gal net pabaidys apžiūrėtą žvėrį ir tik tada tęs medžioklę, plika akimi ieškodamas žvėries ir vertindamas, ar pakankamai gerai jį įžiūri, kad turėtų teisę paleisti šūvį?“ – retorinių klausimų pažėrė V. Balys.
Gamtosaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ aktyvistai įsitikinę, kad siūlymą stipriai palaiko ginklų ir šaudmenų pardavėjai. Naktinių taikiklių legalizavimas jiems būtų ekonomiškai naudingas. Iš tiesų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) taryboje yra didžiausios Lietuvoje ginklų prekybos įmonės „Oksalis“ direktorius Gytis Misiukevičius.
A. Salamakinas, paklaustas apie tokį ryšį, teigė su G. Misiukevičiumi niekada nebendravęs.
„Tikrai nepažįstu ir nežinau, nei kur parduoda tuos taikiklius, nei kaip jie atrodo. Nesu medžiotojas, o tik žvejys mėgėjas. Bet kadangi mano pareigos – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir mūsų kuruojamoje srityje yra medžioklė ir žvejyba, reikia į prašymus atsižvelgti“, – sakė pašnekovas.
Gamtosaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ aktyvistai įsitikinę, kad siūlymą stipriai palaiko ginklų ir šaudmenų pardavėjai
Iš žvėrių atimame paskutinį gynybos būdą
Tuo metu organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas priminė, jog Lietuvoje tik šernų medžioklei galiojančia išimtimi – leidimu naudoti prožektorius – medžiotojai neretai susigundo medžiodami ir kitus žvėris. Nelegalių „švietėjų“ nuolat pagauna aplinkos apsaugos inspektoriai. Tačiau prožektoriaus naudojimas akivaizdžiai pastebimas, o kaip sukontroliuoti naktinių taikiklių naudojimą?
„Jeigu nėra įmanoma efektyvi kontrolė, vadinasi, kontrolės išvis nėra. Nesąžiningumo, pažeidimų ir paprasčiausio brakonieriavimo mastai tikrai išaugs“, – tokią išvadą daro V. Balys.
Jis netiki, jog taikikliai bus naudojami tik šernams medžioti ir kiti žvėrys nuo to nenukentės.
Kalbant apie tai, jog žvėrį tokiu būdu galima nušauti taikliai, jis nesužeidžiamas ir mažiau kankinasi, V. Balys pabrėžia, jog naktinių taikiklių įteisinimas yra nesuderinamas su medžioklės etika.
„Laukinis žvėris turi ribotas priemones išvengti kulkos. Jis negali nei atsišaudyti, nei parašyti skundą inspektoriams dėl neteisingų medžiotojų veiksmų, nei tiesiog pakilti į orą ir pasprukti iš varovų ir šaulių apsupties. Jam likęs turbūt vienintelis būdas – pakeisti savo elgseną ir prisitaikyti prie aplinkybių. Būtent todėl medžiojamieji žvėrys dieną lindi neįžengiamose tankmėse ir kitose nuošalesnėse vietose“, – paaiškino V. Balys.
Aktyvesniais jie tampa naktį, kai tamsa bent kažkiek pridengia nuo medžiotojų. Tad, V. Balio nuomone, naktinių taikiklių įteisinimas iš esmės panaikintų šį paskutinį gynybos būdą.
„Reaguoti reikia jau šiandien, – įsitikinęs V. Balys. – Seimas ir visos valdžios institucijos yra mūsų atstovai, o ne atskiros respublikos ar verslo grupių pasiuntiniai. Todėl jūs privalote pareikšti savo nuomonę. Jeigu esate medžiotojas ir manote, kad naktinių taikiklių įteisinimas nusižengtų medžioklės etikai, taip pat turėtumėte netylėti. Aš savo ruožtu pažadu, kad kartu su bendražygiais stengsimės, jog šie planai netaptų realybe. Vilkai, šernai, stumbrai ar šakalai neturi turėti tiesioginės finansinės naudos, kad būtų verti sąžiningo, moralaus ir etiško elgesio su jais“.
Gamtosaugos organizacija „Baltijos vilkas“ nepritariančius naktinių taikiklių legalizavimui kviečia pasirašyti peticiją.
