Arboristai mano, kad jam yra apie 400-500 metų. Šio gamtos paveldo objekto aukštis – apie 20 metrų.
Kadangi ąžuolas yra avarinės būklės – nemažai kamieninių šakų atskilusios, o ir paties kamieno pagrindas išvirtęs, jis kelia didelį pavojų supančiai aplinkai.
Tai patvirtino ir Lietuvos arboristikos centro išvados. Siekiant nuspręsti ąžuolo likimą, buvo sudaryta speciali komisija.
Į ją buvo pakviesti Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus pilių direkcijos, sostinės savivaldybės, Lietuvos arboristikos centro ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Komisija, kaip sakė jos narys, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, nutarė, kad reikia siekti stabilizuoti ąžuolo būklę – jį stipriai apgenėti ir suformuoti gyvąjį stuobrį, savotišką gyvąją skulptūrą kaip istorinį simbolį, edukacinę priemonę.
Taip sutvarkyto ąžuolo išvaizda pasikeistų, bet jis liktų stabilus, žaliuotų.
Jeigu šitaip sutvarkius medį jis vis dėlto tebekeltų pavojų aplinkai, neatmetama galimybė, kad ąžuolą tektų nupjauti ir kamieno dalį eksponuoti parke istoriniais, ekologiniais ir edukaciniais tikslais.
