„Kantar TNS“ ir Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmų (NLCC) tyrime paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai Lietuvą myli dėl šių dešimties dalykų:
- Galimybė laisvai keliauti po pasaulį;
- Graži ir švari gamta be gamtinių stichijų;
- Kompaktiška šalis, nedideli atstumai;
- Spartus internetas pasiekiamas visur;
- Viena iš seniausių pasaulio kalbų;
- Šalį garsinantys žmonės;
- Šalies istorija;
- Išsaugotos ir puoselėjamos savitos tradicijos ir maistas;
- Pasiekimai technologijų srityje;
- Keturi metų laikai.
Analogiškame tyrime norvegų ir lietuvių kai kurie atsakymai yra panašūs. Tačiau Norvegijoje pabrėžiami ir per ilgesnį laikotarpį susiformavę bruožai:
- Žodžio laisvė;
- Gamtos įvairovė;
- Norvegų pomėgis keliauti po savo šalį;
- Lyčių lygybė;
- Tolygus gyventojų pasiskirstymas po visą šalį;
- Dauguma gyventojų gyvena pasiturinčiai;
- Norvegijos turtas;
- Santykinai maži socialiniai skirtumai;
- Žiemos sportas;
- Aukštas mokesčių lygis ir didelis socialinis saugumas.
Mėgaujasi tuo, ko neturėjo anksčiau
„Kantar TNS“ Rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė užsimena, kad lietuvių meilę laisvei ir kelionėms paveikti galėjo šių dalykų suvaržymas okupacijos metais. Žemiausius įvertinimus apklaustieji skyrė švietimui bei verslo aplinkai.
„Dabar laisvė keliauti vertinama kaip didžiausia vertybė, o gamta išlieka svarbiu identiteto ir ryšio su Lietuva pagrindu. Istoriniai dalykai pagal svarbą įvertinti ne pirmoje vietoje, nors ir patenka į dešimtuką“, – 15min aiškina J.Račkytė-Vilimė. Anot jos, skirtumus tarp lietuvių ir norvegų atsakymų lemia ir identiteto dalykai, ir istorinė patirtis, taip pat vertybių skalė – kas žmogui svarbiausia.
Tačiau ne paslaptis, kad viena iš lietuvių emigracijos krypčių yra Norvegija, bet, J.Račkytės-Vilimės teigimu, ekonominės paskatos dažnai vaidina ne paskutinį vaidmenį priimant sprendimą dėl emigracijos. Todėl gali būti, kad, dėl Norvegijos aukšto socialinės gėrovės lygio, ši šalis tampa emigrantų traukos centru.
„Kita vertus, yra daugybė tyrimų, kurie rodo, kad vien tik materialinė gerovė laimės negarantuoja“, – priduria J.Račkytė-Vilimė.
Gamtos ir sunkaus darbo priešprieša
NLCC valdybos pirmininkas Steinas Ove Sektnanas lietuvių ir norvegų meilės savoms gimtinėms skirtumus aiškina per šalių finansinę padėtį. Anot jo, Norvegijos sėkmė slypi naftos ištekliuose, kurie pritraukė užsienio investicijų. Gautos lėšos aprūpina Norvegijos ekonomiką ir pakelia piliečių pragyvenimo lygį, kurį sunku neįvertinti. Lietuviams mažiau pasisekė su gamtiniais resursais, todėl, atitinkamai, kitokia situacija.
„Lietuva turėjo naudoti per ilgą laiką susiformavusią sunkaus darbo tradiciją, kad sukurtų gerovę savo piliečiams. Dėl to vertinami tie aspektai, kurie prisidėjo prie šalies sukūrimo bei jos stiprinimo“, – atsakė S.O.Sektnanas. Jam įspūdį paliko, kad per amžius išlaikyta lietuvių kalba, kuri atsilaikė tiek prieš sovietų okupaciją, tiek prieš anksčiau vykusius sunkumus. Jis taip pat užsimena, kad lietuvių prisirišimas prie šalies tradicijų galėtų būti priemone, skatinančia emigrantus sugrįžti.
„Aš matau, kad lietuviai nuoširdžiai siekia išlikti kartu su šeima ir draugais. Pavyzdžiui, gerai daliai žmonių viena geriausių pramogų yra būti kokioje sodyboje, šalia gamtos, kartu su artimiausiais žmonėmis. Nors vis dėlto dominuojanti priežastis yra laisvė keliauti, tačiau tai yra teigiamas dalykas, nes gyventojai mėgaujasi šia galimybe“, – priduria NLCC valdybos pirmininkas.
Kita skirtumų priežastis – valstybės požiūris į žmogų. Norvegijoje gyvenęs, bet į gimtinę sugrįžęs NLCC valdybos narys Dalius Kaveckas sako, kad tai atsispindi Norvegijos visuomenės pasitikėjimu šalies institucijomis, kuris įprastai siekia 70–80 proc.. Nepaisant to, kad valstybės įstaigos dirba kokybiškiau, kol kas gyventojai to nejaučia.
„Deja, daug žmonių Lietuvoje vis dar jaučia, kad nors ir moka mokesčius, tačiau negauna kokybiškų paslaugų, už kurias per mokesčių sistemą jau sumokėjo“, – mini D.Kaveckas.
Anot J.Račkytės-Vilimės, skirtumus tarp lietuvių ir norvegų atsakymų lemia ir identiteto dalykai, ir istorinė patirtis, taip pat vertybių skalė – kas žmogui svarbiausia.
Dar vienas svarbus veiksnys yra pačių Norvegijos piliečių įsitraukimas sprendžiant šalies problemas, nulemtas ilgalaikių demokratinių procesų. Norint pašalinti šį atotrūkį mūsų valstybėje reikia, kad į tai įsitrauktų valstybės, verslo bei visuomeninės organizacijos.
„Norvegijoje yra natūralus apie 80 proc. balsuotojų dalyvavimas įvairaus lygio rinkimuose, kuris Lietuvoje svyruoja ties 50 proc. riba. Norvegijos visuomenės aktyvus įsitraukimas į šalies sprendimus, pasitikėjimas institucijomis rodo stiprias demokratines tradicijas“, – aiškina D.Kaveckas.
Stinga pozityvumo ir pasitikėjimo savimi?
D.Kaveckas pabrėžia pozityvumo svarbą šalyje. Anot jo, Norvegija yra suvokusi, kad pozityvus savęs pristatymas pasaulyje yra rinkos ekonomikos bei asmeninio gerbūvio variklis.
„Norvegai supranta, kad bambėjimas ir savęs menkinimas verslo galimybių nesukuria. Lietuvos institucijos gerokai paskatintų pozityvų mąstymą šalyje, jei komunikuotų tyrimais grįstus šalies gyventojų ne tik neigiamus, bet ir teigiamus atsiliepimus. Tos šviesos „tunelio gale“ dažnai labai trūksta, kuriant gerą atmosferą visuomenėje ir norą vykdyti sparčią pažangą“, – vardija NLCC valdybos narys.
Pozityvumą kaip problemos sprendimą jis argumentuoja savo patirtimi: D.Kaveckas Nepriklausomybės pradžioje išvyko į Norvegiją, tačiau 1996 m. sugrįžo į Lietuvą. Pamačius, ką tą akimirką išgyvena šalis, jam atsirado aiškesnis suvokimas, kad Lietuvoje yra būtina kelti savivertę bei ugdyti sugebėjimus teigiamai mąstyti ir veikti.
„Tiek verslas, tiek šalies institucijos dar stojosi ant kojų. Krizės sekė viena kitą. Stipriai jautėsi nepasitikėjimas, negatyvus žmonių požiūris į save, savo verslą, savo šalį. Žmonėms norėjosi labai greitų pokyčių ir rezultatų, tačiau procesas buvo lėtas, o korupcija ir žinių trūkumas pokyčius stabdė. Šalies institucijų nesugebėjimas greitai ir efektyviai dirbti, padedant savo piliečiams susigaudyti prieštaringų įstatymų gausoje, buvo akivaizdus ir tik gilino nusivylimą. Jis pasireikšdavo vis naujomis emigracijos bangomis. Tačiau galimybių gausa bei Lietuvos žmonių talentas kurti ir veikti buvo akivaizdūs ir davė rezultatų“, – 15min pasakoja D.Kaveckas.
Norvegai supranta, kad bambėjimas ir savęs menkinimas verslo galimybių nesukuria, – aiškina D.Kaveckas.
Nuorodos, kaip stiprinti Lietuvos įvaizdį
Tyrimo rezultatus pritaikyti ketinama stiprinant Lietuvos įvaizdį. Šalies privalumų, kuriuos pabrėžia lietuviai, iškėlimas gali pasitarnauti sudarant komunikacijos ir rinkodaros strategijas, sako Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ vadovė. Ji priduria, kad priežastis, už ką Lietuvos žmonės myli Lietuvą, svarbu žinoti ir verslui, kuris gali jomis pasinaudoti savo veikloje, prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo vietinėje ir pasaulinėje rinkose.
„Tai padeda identifikuoti, ką lietuviai vertina, kas yra svarbu ir kas atkreipia dėmesį, išskiria iš masės. Dažnai girdime nuogąstavimus, jog Lietuva yra maža šalis, esame nepastebimi pasaulyje. Tačiau kaip tik tai kartu su vienu greičiausiu internetu pasaulyje tampa mūsų pranašumu. Esame Europos geografiniame centre, greitai ir patogiai galime pasiekti bet kurį Lietuvos miestą, o talentai savo potencialą gali lengvai įprasminti regionuose klestinčiose įmonėse“, – pabrėžia D.Kleponė.
Svarbiausios lietuvių nurodytos priežastys – laisvė keliauti bei šalies gamta – atveria galimybes ne tik pavieniams piliečiams, bet ir verslui. Pavyzdžiui, skleidžiant žinią apie Lietuvos verslą.
„Kai išsivysčiusios šalys stinga žalumos, švaraus vandens, Lietuvos gyventojai antroje vietoje kaip meilės Lietuvai priežastį įvardijo gražią ir švarią gamtą. Tad Lietuvos gamta ir grožis gali būti puikus komunikacijos fonas, kuris formuotų ne tik pranašumą verslui, bet ir prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo“, – aiškina „Verslios Lietuvos“ vadovė.
D.Kleponė mano, kad lietuvių meilė šaliai dėl istorijos ir tradicijos gali pasitarnauti kuriant autentiškas pramogas, potyrius ar produktus.
„Technologijų pažanga bei autentika gali tapti šalies verslo išskirtinumu bei dar labiau atkreiptų dėmesį. Pavyzdžiui, Lietuvos lino gamintojai jau garsėja pasaulyje dėl savo kokybiškos, natūralios ir autentiškos produkcijos“, – teigia D.Kleponė.
NLCC valdybos pirmininkas S.O.Sektnanas priduria, kad Lietuvos technologinis pranašumas ir paminėtas spartus internetas sustiprina šalies poziciją tarptautinėje arenoje.
„Kuriant verslą kitoje šalyje reikalingas pasitikėjimas, ambicija ir galia. Spartus internetas parodo, kad čia yra modernu, matoma globali perspektyva ir įmonė gali dirbti elektroninėje erdvėje su didžiuliu palengvėjimu“, – kalba S.O.Sektnanas.
Kita vertus, jis pamini, kad Lietuvoje susiduriama ir su iššūkiais skatinant norvegų verslą. NLCC valdybos pirmininkas teigia, kad jaučiamas inžinierių bei apgyvendinimo, maitinimo paslaugų darbuotojų stygius. Problema būtų išspręsta, jei grįžtų emigrantai, kurie, anot S.O.Sektnano, atrodo patikimesni nei imigrantai iš problemų krečiamų rytinių valstybių.
D.Kaveckas taip pat užsimena apie panašių tyrimų tęsimą. Pasak jo, dėmesys bus skiriamas toms sritims, kuriose Norvegija ir Lietuva turi didelių panašumų ir didelių skirtumų. Tai leistų paskatinti bendradarbiavimo galimybes. NLCC valdybos nario teigimu, dabartiniu tyrimu siekta sustiprinti teigiamą Lietuvos žmonių požiūrį į save.
