Platinamoje nuotraukoje užfiksuota grupė žmonių, laikančių plakatą „Lietuva – lietuviams!“ ir komentaras:
„Nacizmas veiksme. „Lietuva lietuviams“, „Estija estams“.“ Bandoma sukurti monoetninę valstybę, kurioje rusai gyvena daugiau nei 1000 metų ir sudaro apie 30 proc. gyventojų. Kartu jie nesuvokia, kad JAV juos naudoja kaip patrankų mėsą taranui prieš Rusiją. O gyvenimo kokybė Baltijos šalyse ir ES vis krenta“.
Sąvoka „monoetninė valstybė“ gali būti interpretuojama įvairiai, priklausomai nuo šalies, politikos kurso ir, žinoma, nuo politinių pažiūrų.
Bendrai sutariama, kad monoetninė valstybė ar regionas yra polietninės valstybės ar regiono priešingybė, tačiau klausimas, koks turi būti mažumų procentas, išlieka diskutuotinas.
Galima pasitelkti „Freedom House“ kriterijų, kuriame taikoma tokia norma: šalys, kuriose 2/3 ar daugiau gyventojų priklauso vienai etninei grupei, yra monoetninės, kai mažiau nei 2/3 – polietninės.
Tautinių mažumų nedaug
Šiuo požiūriu Lietuva yra monoetninė, kurioje etniniai lietuviai sudaro 85,1 proc. gyventojų.
Platinamoje žinutėje akivaizdžiai klaidingai padauginamas mūsų šalyje gyvenančių rusų skaičius.
Autorius teigia, kad jų yra 30 procentų, o iš tikrųjų Lietuvoje šiuo metu gyvena 5,1 procento rusų.
Visuotinio 2021 m. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 141 tūkst. rusų tautybės žmonių.
Jie gyvena visoje teritorijoje, tačiau daugiausia – didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. Gausi yra Visagino rusų bendruomenė.
2023 metais, pagal Migracijos departamento pateiktus duomenis, Lietuvoje gyveno 189 411 užsieniečių, 2024 metų duomenimis – 221 848, tai yra 1,07 procentų daugiau, nei 2023 metais.
Ukrainiečių skaičius išaugo 6 kartus (iki 86 tūkst.), baltarusių – 2 kartus (iki 63 tūkst.), kazachų – 9 kartus (iki 3 tūkst.), tadžikų – 71 kartą (iki beveik 6 tūkst.), uzbekų – 33 kartus (iki 8 tūkst.), kirgizų – daugiau nei 300 kartų (iki 6 tūkst.).
Nedaug išaugo rusų skaičius – metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 Rusijos piliečiai, 2023-ųjų viduryje – 16 193. 2023 metais, pagal Migracijos departamento pateiktus duomenis, Lietuvoje gyveno 189 411 užsieniečių, 2024 metų duomenimis – 221 848, tai yra 1,07 procentų daugiau, nei 2023 metais.
Lietuvoje draudžiama diskriminuoti tautines mažumas
Tačiau nėra pakankamo pagrindo kaltinti Lietuvos Respubliką kokia nors asmenų diskriminacija etniniu pagrindu. Dabartinės Konstitucijos 29 straipsnyje tai aiškiai draudžiama:
„Žmogaus teisių varžymas ir privilegijų teikimas žmogui dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų neleidžiamas“.
O 37 straipsnyje konkrečiai nurodytos etninių (tautinių) mažumų teisės:
„Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę plėtoti savo kalbą, kultūrą ir papročius“.
Be to, Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra ratifikavusi ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (kitaip nei, pavyzdžiui, Prancūzija ir Graikija).
Šioje sutartyje taip pat numatytos papildomos garantijos tautinėms bendrijoms ir patvirtintas bet kokios diskriminacijos draudimas.
Akivaizdu, kad Konstitucija, pagrindinis šalies įstatymas ir ES pagrindų konvencija turi daug didesnę reikšmę ir autoritetą nei šūkis, užrašytas ant plakato ir pademonstruotas per vieną iš mitingų.
15min verdiktas: melas. Žinutėje pateikiamas tiesioginis ir akivaizdus faktų iškraipymas ir nepagrįsti kaltinimai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.