Kelintas Atlantą perplaukė Aurimas Valujavičius?
Kauniečiui pagaliau užbaigus kelionę per Atlanto vandenyną vieni suskubo jį sveikinti su istoriniu pasiekimu, kiti – piktintis, kad jam po keturių mėnesių irklavimo dar teko porą dienų laukti priėmimo uoste, nes esą diplomatai nepadėjo jam susitvarkyti formalumų. Ir vienų, ir kitų komentarai socialiniuose tinkluose nebuvo tikslūs.
Internete imta aktyviai dalintis buvusio ministro ir Seimo nario, teisininko Kęstučio Skrebio pasvarstymais, kodėl keliautojas, pasiekęs JAV, turėjo dar dvi dienas laukti galimybės išlipti į krantą.
Eksparlamentaras pažėrė priekaištų Lietuvos ambasadorei Audrai Plepytei: „A.Valujavičius įveikia Atlantą... Bet jis negali išlipti į krantą... DVI PARAS.
Irklavęs KETURIS mėnesius dar dvi dienas turėjo gaišti pakrantėje? Ar mes turime JAV Lietuvos ambasadą ir ar ambasadorė pasitiko Lietuvos didvyrį?
Manau, turėjo svarbesnių reikalų (shoppingas, nagų lakavimas ir panašiai).“
K.Skrebio įrašas iš „Facebook“ jau ištrintas.
Unikalios A.Valujavičiaus kelionės pabaiga iš tiesų keletą kartų buvo atidėta, bet tam buvo įvairių priežasčių. Iš pradžių jis skelbė išsilaipinsiantis balandžio 22-23 d., bet kartu pasidalijo audringo vandenyno vaizdu.
Artėjant numatytam terminui, keliautojas išsilaipinimą atidėjo dienai: „Atlantas nori, kad dar pabūčiau vandenyne. Todėl finišas iš šio sekmadienio nusikelia į pirmadienį (tikiuosi). Miegu pastarosiomis paromis vos po kelias valandas, kad spėčiau ant sekmadienio, bet pastangos bevaisės“, – „Instagram“ rašė jis.
Taip pat skaitykite: Aurimui Valujavičiui trukdė vėjas ir biurokratija, bet internautai rado kitų priežasčių
Ir šį planą A.Valujavičius turėjo pakeisti – vandenyno srovė valtį ėmė nešti nepalankia krytimi.
Paaiškėjo, kad uostas, kuriame planuota finišuoti, keliautojo numatytą dieną nebepriims, tad jam teko dar vieną naktį praleisti vandenyne.
Galiausiai į krantą lietuvis išlipo balandžio 25-osios vakarą Lietuvos laiku. Atplaukti numatytą dieną jam sutrukdė ne tik nepalankus oras, bet ir formalumai. Kurį laiką nepavyko rasti uosto, kuris būtų greitai sutikęs priimti ne tik valtį, bet ir pasitikti norinčių lietuvių būrį – tam reikėjo gauti leidimą.
Tai portalui 15min patvirtino Lietuvos ambasadorė JAV A.Plepytė. Ji pabrėžė, kad su prašymu padėti nei A.Valujavičius, nei jo komanda į ambasadą nesikreipė.
Diplomatė paaiškino ir kodėl nedalyvavo sutinkant A.Valujavičių – laukė anksčiau suplanuotas vizitas į Nebraską, į susitikimą su bendruomenėmis ir kongresmenais.
Taip pat skaitykite: Ambasadorė paaiškino, kodėl A.Valujavičius negalėjo išlipti į krantą
Nuo pat jo kelionės pradžios buvo skelbiama, kad sėkmės atveju A.Valujavičius taps pirmu tai padariusiu lietuviu ir trečiu žmogumi pasaulyje.
Tai nėra visiškai tikslu – Atlanto vandenyną yra perplaukę šimtai žmonių. Tačiau jų kelionės buvo kitokios – solo plaukė mažiau nei 200. Dauguma jų startavo arba krantan išlipo salose, kai kurie plaukė iš Afrikos į Pietų Ameriką.
Taip pat skaitykite: Plaukimo per Atlantą rekordai: kelintas iš tiesų jį perplaukė Aurimas Valujavičius
A.Valujavičiaus kelionė sujungė du Europos ir Šiaurės Amerikos žemyninių dalių taškus – Ajamontę Ispanijos pietuose ir Majamį (JAV).
„<…> sako, kad aš – trečiasis žmogus, perplaukęs Atlantą, – susitikęs su JAV gyvenančiais lietuviais, sakė A.Valujavičius. – Oficialiai Atlantą yra perplaukę apie pusantro tūkstančio žmonių. – Iš jų 184 žmonės perplaukė solo.
Ir iš jų tik du perplaukė nuo Europos žemyno iki Šiaurės Amerikos žemyno. Iš tų dviejų tik vienas perplaukė be sustojimo, kitas vyrukas sustojo du kartus skirtingose salose. Aš tapau antruoju žmogumi, kuris tai padarė be sustojimo.“
Pirmasis tai padarė karys britas Jackas Jarvisas – iki šiol vienintelis žmogus, nuirklavęs nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyninių dalių. Tam jam prireikė 111 dienos. Būtent todėl lietuvis siekė vandenyną įveikti per 110 dieną ir pagerinti pasaulio rekordą.
J.Jarvisas nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. kovo nuplaukė 3,6 tūkst. jūrmylių (6 670 km) nuo Portugalijos iki Pietų Floridos ir už tai pateko į Guinnesso rekordų knygą.
Tuo pačiu metu per Atlantą – nuo Marinos de Portimao (Portugalija) iki Floridos – plaukė ir Julenas Sanchezas iš Vokietijos. Nors kelionę pradėjo anksčiau už J.Jarvisą – 2021 m. lapkričio 29 d., kitą vandenyno krantą pasiekė vėliau – 2022 m. balandžio 17 d.
Po dviejų savaičių nuo kelionės pradžios, patyręs stiprią audrą, J.Sanchezas buvo priverstas sustoti nedidelėje El Hiero saloje Kanaruose ir paremontuoti valtį.
Beje, Lietuvos pavadinimas šiame kontekste taip pat skamba ne pirmą kartą – prie vienos kelionės jis paminėtas net Guinnesso rekordų knygoje.
2014 m. vasarį-kovą aštuonvietė valtis „Toby Wallace“ Atlanto vandenyną įveikė rekordiniu greičiu – per 32 d. 22 val. 31 min. 25 sek. Prie septynių komandos narių nurodyta, kad jie yra iš Jungtinės Karalystės, prie aštuntojo – Yaacovo Mutniko – pavardės parašyta „Lietuva“.
„Berniuko“ ir „mergaitės“ neuždraudė
Vienos JAV mokyklos sprendimas tam tikru tikslu atsisakyti lyčių pavadinimų sukėlė audrą viešojoje erdvėje ne tik anapus Atlanto, bet ir Lietuvoje.
Tėvai buvo informuoti, kad sveikatos pamokose, kalbant apie žmogaus kūną brendimo metu ir reprodukcinę sistemą, bus vartojami į fiziologiją orientuoti terminai („spermą / kiaušialąstes gaminantis asmuo“). Neįsiskaičius į mokyklos raštą imta piktintis, kad toje mokykloje ar JAV apskritai uždrausta vaikus vadinti mergaitėmis ir berniukais.
Žinia apie šį pradinės mokyklos, įsikūrusios Vermonto valstijoje, Esekso Vestfordo mokyklų apygardoje (Essex Westford School District), žingsnį paplito ir Lietuvoje.
Socialiniuose tinkluose ir kitur internete plito pranešimas, esą JAV „berniukų nebebus galima vadinti berniukais, tai bus „asmuo, gaminantis spermą“. Apie tai esą buvo informuoti penktokų tėvai.
Dalijamasi ir JAV televizijos „Fox News“ laidos ištrauka, kurioje kalbama apie šį mokyklos sprendimą.
Internete galima rasti patį raštą. Mokykla apie tokią iniciatyvą išties paskelbė. Apie ją pranešė įvairios žiniasklaidos priemonės (čia, čia, čia). Tačiau laiškas tėvams interpretuojamas netiksliai.
Penktokų tėvams ir globėjams adresuotame rašte direktorė Sara Jablonski informavo kad atėjo laikas jiems pradėti gamtos mokslų / sveikatos skyrių apie žmogaus kūną, kuriame daugiausia dėmesio skiriama lytiniam brendimui ir žmogaus reprodukcinei sistemai.
Todėl paskutinius mokslo metų mėnesius daugiausia dėmesio bus skiriama fiziniams ir emociniams pokyčiams, kurie vyksta lytinio brendimo metu. Moksleiviai bus supažindinti su pagrindine žmogaus reprodukcinių sistemų sandara ir funkcijomis. Jie dalyvaus grupės diskusijose, taip pat turės laiko asmeniniams apmąstymams.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai vaikus reikės vadinti spermą ir kiaušinėlius gaminančiais asmenimis?
Siekdami suderinti mokymo programą su mokyklos lygybės politika, mokytojai šių pamokų metu vartos lyčių lygybę užtikrinančią kalbą. Kitaip tariant, susidūrę su bet kokiais skirtumais, jie stengsis vartoti kalbą, orientuotą į asmenį, o ne į lytį.
Galiausiai laiške pateikti pavyzdžiai, kaip bus kalbama su moksleiviais: „Asmuo, kuris gamina spermą, vietoje „berniukas“, „vyriškos lyties asmuo“ ir „asmuo, kuriam gimimo metu buvo priskirta vyriškoji lytis“. Asmuo, kuris gamina kiaušialąstes vietoje „mergaitė“, „moteris“ ir „asmuo, kuriam gimimo metu buvo priskirta vyriškoji lytis“.
Nors mokymo įstaigos sprendimas atsisakyti lytį nurodančių žmonių apibūdinimų sukėlė pasipiktinimo bangą, netikslu teigti, kad „JAV berniukų nebebus galima vadinti berniukais“. Šis pakeitimas tėra vienos mokyklos iniciatyva ir, kaip galima suprasti iš tėvams adresuoto rašto, galios tik kelis mėnesius truksiančiose pamokose apie lytinį brendimą bei žmogaus reprodukcinę sistemą.
Kodėl iš tiesų naikino kiaušinius?
Internete platinamas vaizdo įrašas, kaip į duobę verčiami tūkstančiai kiaušinių, sukėlė karštas ir dažnai klaidinančias diskusijas. Kai kurie komentatoriai aiškina, esą tai – dirbtinai sukelto bado įrodymas. Bet tai nėra tiesa – kiaušiniai buvo naikinami dėl paukščių gripo protrūkio.
Viena moteris socialiniame tinkle prie įrašo paaiškino: „Argentinoje dėl vieno patvirtinto paukščių gripo atvejo sunaikino daugiau kaip 200 000 viščiukų ir apie 500 000 šviežių kiaušinių vietos paukštynuose.
Socialiniuose tinkluose žmonės į šią žinią reagavo alternatyviai, teigdami, kad dirbtinai kuriamas trūkumas, siekiant pateisinti aukštas kainas.
P.S. Kodėl? Patogus pasiteisinimas naikinti maistą. Tiek daug apie pasiruošimą dirbtiniam badui“.
„Štai kur dingo jūsų kiaušinių trūkumas“, – pakomentavo įrašu pasidalijęs „TikTok“ vartotojas. Taip jis bandė įteigti, kad kiaušinių trūkumą sukėlė jų naikinimas.
Įrašas paplito iš socialinio tinklo „Instagram“. Čia Argentinos paukštininkystės įmonė „Avicola Santa Ana“ paviešino vaizdo medžiagą, kaip naikinami kiaušiniai.
„Nepaisant to, kad 13-14 d. tyrimų rezultatai buvo NEIGIAMI, šiandien buvome priversti sunaikinti 360 000 tinkamų vartoti kiaušinių. Šis liūdnas vaizdas kartosis diena iš dienos, kol baigsis SENASA (Argentinos Nacionalinės žemės ūkio maisto produktų sveikatos ir kokybės tarnybos – red. past.) įvesta blokada. Norime grįžti į darbą!“ – rašė kompanija.
Santa Anos miesto paukštynui, kuriame teko sunaikinti kiaušinius, iškilo pavojus, nes vos už 6,5 km esančiame San Kosmės miestelyje buvo užfiksuota paukščių gripo atvejų.
Paukštyne buvo atlikti trys tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra virusu užsikrėtusių paukščių.
Taip pat skaitykite: Pribloškiantis vaizdas virto melagiena: kiaušinius naikino ne siekdami sukelti badą
Pirmo tyrimo atsakymas buvo teigiamas. Dėl to paukštynas buvo įpareigotas sunaikinti 200 tūkst. viščiukų. Bendrovė sprendimą užginčijo, teigdama, kad institucija tyrimą atliko aplaidžiai. Teisėjas skundą patenkino ir nurodė atlikti dar vieną tyrimą. Šio rezultatas buvo neigiamas. Nors tai leido apsaugoti vištas, saugumo sumetimais paukštininkystės ūkiui buvo uždrausta prekiauti savo produktais, kol bus atliktas trečiasis tyrimas.
Dėl šio draudimo ir vietos sudėtiems kiaušiniams laikyti trūkumo bendrovė turėjo sunaikinti 350 tūkst. kiaušinių.
Argentina pavasario pradžioje patyrė paukščių gripo protrūkį. Dėl to buvo sunaikinta apie 260 tūkst. naminių paukščių.
Įtardama, kad dalis viščiukų minėtame paukštyne gali būti užsikrėtę gripu, vietos valdžia uždraudė parduoti produkciją, iki bus atliktas pakartotinis tyrimas. Dėl šios priežasties, neturėdama kur saugoti kiaušinių, įmonė turėjo juos sunaikinti.
Lietuvoje žmonės reiškė nepasitenkinimą brangstančiais kiaušiniais. Per 10 metų kiaušinių kainos išaugo apie 67 proc. daugiausia dėl to, kad sumažėjo kiaušinių tiekėjų.
Prieš karą nemažai kiaušinių buvo atvežama iš Ukrainos. Augintojų teigimu, produkcija brangsta ir dėl spaudimo vištų nelaikyti narvuose.
Apie kiaušinių trūkumą rašė ir JAV žiniasklaida: dėl paukščių gripo ir didėjančių degalų, pašarų ir kitų sąnaudų kai kuriuose regionuose sumažėjo kiaušinių pasiūla bei pakilo kainos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
