Portalas 15min apžvelgia kai kurias pastaruoju metu platintas melagienas. Daugiau straipsnių, kuriuose dekonstruojama įvairi klaidinanti informacija, publikuojama čia.
Į prezidentą nesikėsino
Internete imtas platinti vaizdo įrašas, kuriame neva užfiksuotas pasikėsinimas į Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą. Iš tiesų įraše buvo matyti policijos reidas pabėgėlių stovykloje.
Įraše rodomas susišaudymas tarp civilių asmenų ir pareigūnų. Vieno „Facebook“ vartotojo iš Lietuvos teigimu, čia matyti pasikėsinimas į Palestinos lyderį: „Įvykdytas bandymas nužudyti Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą...“
Panašiais komentarais įrašą palydėjo ne tik ne vienas internautas, bet ir įvairių šalių žiniasklaidos priemonės (čia, čia, čia).
Nors vaizdo įrašas ir tokie komentarai prie jo gali pasirodyti įtikinami, patikimos žiniasklaidos dėmesio šiai istorijai stoka verčia suabejoti jos tikrumu.
Vaizdo įraše iš tiesų užfiksuotas visai kitas įvykis, o pasikėsinimo į M.Abbasą greičiausiai išvis nebuvo. Scena buvo nufilmuota tą pačią dieną, kai pasklido gandai apie bandymą nužudyti politiką.
Taip pat skaitykite: Suklaidino ne vieną: ar tikrai nufilmuotas bandymas nužudyti Palestinos prezidentą?
Tai buvo policijos reidas Jalazono pabėgėlių stovykloje Vakarų Krante, juo siekta sučiupti narkotikų prekeivius. Reido įrašą galima rasti vietos žiniasklaidos „Khabar24” paskyroje „X“ (buvusiame „Twitter“).
„Šeši Palestinos saugumo pajėgų nariai buvo sužeisti, iš jų vienas sunkiai per reidą, kurio metu buvo ieškomas narkotikų bylose ieškomas asmuo”, – savo ruožtu „Facebook“ paaiškino Palestinos saugumo pajėgų atstovas Talalas Dweikatas.
Izraelio žurnalistas Elioras Levy tą pačią dieną savo paskyroje „X“ taip pat paskelbė, kad palestiniečių saugumo pajėgos suėmė narkotikų prekeivį, o dėl to kilo susišaudymas. Tuo pačiu metu pro šalį pralėkė M.Abbaso automobilis, dėl to ir pasipylė pasakojimai apie bandymą nužudyti.
Tiesa, patvirtinti, ar prezidento mašina iš tiesų tuo metu važiavo pro šalį, nepavyko.
Lengvatikiams mulkinti – žinomi veidai
Didelio masto sukčiavimui pasitelkiami Lietuvoje ir kitose šalyse žinomi asmenys, paskelbė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Tai daroma ne tik naudojant jų nuotraukas, bet ir iškreipiant tikras istorijas arba pasitelkiant fiktyvias istorijas apie tariamą finansinę sėkmę.
Pagrindinis šių reklamų tikslas – apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į apgaulingas investavimo schemas. Interneto sukčiai naudoja netikras arba klonuotas paskyras, kurios veda į tinklalapius su fiktyviais straipsniais.
Vartotojų dėmesiui pritraukti pasitelkiami Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomi veidai – žurnalistai, politikai, sportininkai, nuomonės formuotojai ir pan.
„Tai daroma ne tik naudojant jų nuotraukas, bet ir iškreipiant tikras istorijas arba pasitelkiant absoliučiai fiktyvias su finansine sėkme susijusias istorijas“, – rašoma ataskaitoje.
Taip pat skaitykite: Debunk.org: sukčiai lengvatikių ieško pasitelkdami žinomų žmonių vardus ir veidus
Debunk.org teigimu, reklamos su žinomais veidais iliustruojamais netikrais straipsniais publikuojamos žiniasklaidos priemonėmis apsimetančiose „Facebook“ paskyrose. Jos veda į svetaines-klonus, atkartojančias tikrų portalų dizainą.
Netikros reklamos sustiprinamos šokiruojančiomis žinutėmis, pavyzdžiui: „Anužis stipriai prisivirė košės tiesioginio eterio metu“, „Mildažytės reputacijai galas“, „G. Deksniui prasti reikalai…“, „Po Gitano Nausėdos interviu prie bankomatų nuėjo tūkstančiai žmonių ir bankai nustebo“, „Marijonas Mikutavičius kalbėjo apie savo pajamas ir išsigando, kai laidos metu sulaukė skambučio iš banko ir pareikalavo nutraukti laidą“.
Kai kurios netikrus straipsnius iliustruojančios nuotraukos retušuojamos, joms suteikiant kriminalinį kontekstą (pavyzdžiui, kad žinomi asmenys yra neva suimami policijos pareigūnų), rašoma ataskaitoje.
Manipuliuojama ne tik prie reklamų pridedamomis nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais. Tam dažnai pasitelkiama dirbtiniu intelektu paremta deepfake technologija – vadinamoji sintetinė žiniasklaida, kuomet į žmogaus lūpas įdedami jo nesakyti žodžiai, į vaizdo įrašą įmontuojamas ten nebuvęs žmogus ar daiktas, bandant sudaryti įspūdį, kad tai yra realu.
Debunk.org ataskaitoje išvardyti 20 mūsų ir kaimyninėse šalyse žinomų žmonių, kurių vardai ir veidai buvo išnaudoti apgaulingose reklamose.
Taip pat skaitykite: Socialiniuose tinkluose siaučiančių sukčių įrankiu tapo ir prezidentas, ir žiniasklaida
Tarp jų – Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda, Edgaras Rinkevičius, Alaras Karis bei Andrzejus Duda, mūsų šalies, Estijos ir Lenkijos premjerai Ingrida Šimonytė, Kaja Kallas bei M.Morawieckis, buvęs Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas.
Taip pat skaitykite: „Facebook“ – dešimtys netikrų kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio paskyrų
Pasitelkiami ir verslo atstovai: „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, bendrovės „MG grupė“ vadovas Darius Mockus. Taip pat – sportininkai, pavyzdžiui, futbolininkas Deividas Šemberas, Estijos ralio lenktynininkas Ottas Tänakas, visuomenininkas Andrius Tapinas, aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg.
Taip pat skaitykite: Interneto sukčiai bando uždarbiauti pasinaudodami Andriaus Tapino reputacija
Sukčių akiratyje – ir žurnalistai, pramogų pasaulio atstovai: TV3 ir LNK žinių laidų vedėjai vedėjas Artūras Anužis bei Gintaras Deksnys, atlikėjai Marijonas Mikutavičius ir Vidas Bareikis, žurnalistė Edita Mildažytė, nuomonės formuotoja Viktorija Siegel.
Taip pat skaitykite: Marijonas Mikutavičius perspėja nepasimauti ant sukčių kabliuko
Tai yra antra Debunk.org atlikto tyrimo dalis. Anksčiau ekspertai pranešė, kad Lietuvoje interneto sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų kopijas, netikras jų paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ ir kviečia investuoti į apgaulingas investavimo platformas, taip siekdami išvilioti pinigus iš gyventojų.
Taip pat skaitykite: Debunk.org: vyksta didžiausia dezinformacinė ir sukčiavimo ataka Lietuvoje
Už lietų mokėti nereikės
Baltarusijos ir kai kuriose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse pastaruoju metu vis pasirodo informacija, neva nuo kitų metų mūsų šalyje planuojama apmokestinti lietų. Tvirtinama, esą taip valstybė bando lopyti skylėtą biudžetą. Tai nėra tiesa – mokestis įvedamas aplinkosaugos tikslais ir palies tik suvartojančius daugiau nei 10 kub. m tokio vandens per parą.
Vaizdo įraše, kuriuo dalijasi socialinių tinklų vartotojai, rodomas reportažas iš Baltarusijos valstybinio televizijos kanalo „Belarus 1“ žinių laidos. Vedėja ironizuoja, esą Lietuvoje planuojama įvesti visuotinį „lietaus mokestį“, o jau netrukus apmokestins vėją ir saulę.
Kiek anksčiau panašių publikacijų būta ir Lietuvos žiniasklaidoje.
Kai kurių veikėjų nepasitenkinimą sukėlė nuo 2024 m. sausio 1 d. pradedantis galioti įstatymas, kuriuo numatyta, kad visi be išimčių paviršinio vandens naudotojai, išgaunantys vandenį iš tokio vandens telkinio ar planuojantys kalendoriniais metais per parą naudoti 10 kub. m (10 tūkst. litrų) ir daugiau vandens, privalės registruotis specialiame Aplinkos ministerijos sukurtame internetiniame registre.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Lietuvoje nuo kitų metų įvedamas mokestis už lietų?
Šis registras yra skirtas vartojantiems vandenį iš valstybinių ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, o ne kaupiantiems lietų statinėse.
Bet manipuliacijos, esą dabar visiems lietuviams, vos nulijus, bus išsiunčiamos sąskaitos, gerokai perdėtos.
Registracijos nereikės naudojantiems mažiau nei 10 kub. m paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, taip pat jei vanduo siurbiamas iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio. Naujoji tvarka nebus taikoma ekstremaliųjų situacijų atveju ir gesinant gaisrus.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Lietuvos buitiniams vartotojams tenka ne pats didžiausias vandens kiekis per metus.
Taip pat skaitykite: Valstybinių ežerų ir upių vandens naudotojai nuo 2024-ųjų turės registruotis
Pristatydamas apmokestinimo projektą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas paaiškino: „Jei jūs siurbiate daugiau nei 10 kubinių metrų per parą vidutiniškai visą mėnesį, jums reikia užpildyti formą, nusiųsti Aplinkos apsaugos agentūrai ir kitą dieną jūs jau galite tą daryti, tai yra automatinė tvarka, kaip deklaracija.
Jeigu jūs siurbiate per 100 kubinių metrų, tuomet jau atsiranda mokestinė prievolė.“
Nauja tvarka aktuali ūkininkams, kurie neturi požeminių gręžinių, daržovių augintojams, sodų bendrijoms.
Šiuo metu gyventojai ir ūkininkai, jei iš vandens telkinio kas mėnesį išpumpuoja daugiau negu 100 kub. m, moka 0,3 cento už kiekvieną kub. m.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
