Įtarimai dėl korupcijos – iš anoniminių šaltinių
Internete plinta istorija, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis su bendrininkais pasisavino 400 mln. dolerių. Jie esą buvo pasiimti iš paramos fondo, skirto dyzeliniam kurui pirkti. Tačiau visi tinklalapiai, paskelbę šią naujieną, rėmėsi vos vienu šaltiniu – žinomo žurnalisto straipsniu, kuriame cituojami tik anoniminiai šaltiniai. Jokių oficialių pranešimų apie tokį korupcijos skandalą nėra.
Apie korupciją užsiminė viena „Facebook“ vartotoja. „Po to, kai Vakarai atkapstė, kad Zelenskis & co iš jų paramos nušvilpė ir po stalu išsidalino 400 mln. (čia iš tų, kur tikrai atkapstė) <…>, – taip ji pradėjo savo įrašą, kuriame prognozuojama greita karo pabaiga.
Moteris nenurodė jokių šaltinių, kuriais remdamasi paskelbė tokią informaciją, nepateikė dokumentų kopijų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos išsakytus pastebėjimus.
Tokių naujienų nepaskelbė nė viena žinoma ar patikima žiniasklaidos priemonė. Ją platinantys įvairių šalių portalai ir tinklalapiai ar naujienų agentūros remiasi amerikiečių žurnalisto Seymouro Hersho balandžio 12 d. tinklaraštyje paskelbtu straipsniu.
Čia, remiantis anoniminiais šaltiniais, aprašoma, kad V.Zelenskis ir jo bendražygiai pasisavino mažiausiai 400 mln. JAV dolerių, kurie buvo skirti kaip parama įsigyti dyzeliniam kurui.
Taip pat skaitykite: Apsiskaičiavo: Volodymyro Zelenskio mėnesio pajamos nesiekia 11 mln. dolerių.
Žurnalistas aiškina, kad ši situacija gerai žinoma CŽA (JAV Centrinei žvalgybos agentūrai, – red. past.). Pasak jo šaltinių, korupcijos klausimą V.Zelenskiui iškėlė asmeniškai pats CŽA direktorius Williamas Burnsas vieno susitikimo metu.
Be S.Hersho straipsnio, informacijos apie V.Zelenskio pasisavintus 400 mln. JAV dolerių nėra.
S.Hershas iš tiesų yra žinomas žurnalistas. Praeityje jis atskleidė JAV karių vykdytas Pietų Vietnamo gyventojų žudynes My Lai kaime. Už knygą, kurioje aprašyti šie įvykiai, jis buvo apdovanotas Pulitzerio premija.
Žurnalisto reportažai apie Votergeito skandalą „New York Times“ laikraščiui paskatino parašyti apdovanojimą pelniusią knygą apie buvusį valstybės sekretorių Henry Kissingerį.
S.Hershas parašė kritikų pripažintas knygas apie 1983 m. sovietų numuštą Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, Izraelio branduolinio ginklavimosi programą ir amerikiečių karių nederamą elgesį su kaliniais Bagdado Abu Graibo kalėjime per JAV okupaciją Irake.
Taip pat skaitykite: Volodymyrui Zelenskiui – priekaištai pasisavinus 400 mln. dolerių: iš kur šis mitas?
Tačiau pastaraisiais metais žurnalisto reputacija kiek smuko. 2017 m. išleistoje knygoje jis aiškino, esą viskas, kas buvo pasakyta ar parašyta apie „al Qaedos“ vadeivos Osamos bin Ladeno nužudymą, yra melas.
Neseniai S.Hershas savo tinklalapyje pareiškė, kad JAV buvo atsakingos už „Nord Stream“ dujotiekio sprogimą. Baltieji rūmai šiuos kaltinimus atmetė.
Taip pat skaitykite: Kremliaus melui apie „Nord Stream“ padėjo plisti ir Lenkijos politiko padėka JAV.
Vėl gąsdina vakcinomis
Socialinių tinklų vartotojai bauginami augalų genų redagavimu taip, kad šie virstų valgomomis vakcinomis, nors jos dar nenaudojamos. Sukurtos vakcinos nuo kelių ligų testuojamos su gyvūnais ir tik pradėti bandymai su žmonėmis, o per tokius bandymus užfiksuota teigiamų rezultatų.
Jau kurį laiką internete platinamas vaizdo įrašas, paskelbtas susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanale „Adonaris“.
„Augalų genetinis redagavimas valgomoms vakcinoms gauti vyksta visu greičiu, – rusiškai komentuojama prie jo. – Dirbama su bananais, bulvėmis, pomidorais, salotų lapais, ryžiais, kviečiais, sojos pupelėmis ir kukurūzais.“
Įrašu aktyviai dalijasi ir socialinių tinklų vartotojai iš Lietuvos. Nors genetiškai modifikuoti produktai vertinami prieštaringai, juo nepagrįstai bandoma skleisti paniką tarp žmonių.
Minima „Medicago yra 1999 m. Kanadoje įsteigta biotechnologijų kompanija, be kita ko, sukūrusi ir vakciną nuo COVID-19.
Bet prieš porą mėnesių buvo pranešta, kad ji bus uždaryta. Taigi šioje kompanijoje valgomų vakcinų kūrimas nebevyks. Ar jų patirtį perims ir darbą tęs kas nors kitas, nežinia.
Tikėtasi, kad kanadiečių užpatentuota technologija „Proficia“ – antigenams kurti kaip šeimininkus naudojant gyvus augalus – leistų procesą padaryti tikslesnį ir trumpesnį, kartu išvengti mutacijų.
Tiriamąją medžiagą tokiu būdu būtų galima pagaminti per augalų augimo laikotarpį, pavyzdžiui, vieną mėnesį. Apie šį procesą pasakojama ir internete plintančiame įraše.
Taip pat skaitykite: Baugina valgomomis vakcinomis: kas jos yra ir kodėl dar nereikia panikuoti?
Į virusus panašių dalelių genai pagaminami iš žinomos viruso sekos ir įterpiami į augalų lapus, tuomet šie augala kelias dienas inkubuojami specialiose baltymo gamybos kamerose, galiausiai lapai surenkami, išgaunamos minėtos dalelės ir klinikinės kokybės medžiaga išgryninama.
Dalelės atlieka vakcinų vaidmenį, nes imituoja natūralią virusų struktūrą ir funkciją, todėl jas atpažįsta imuninė sistema. Jos neturi pagrindinės viruso genetinės medžiagos, tad yra neužkrečiamos ir negali daugintis kaip virusas in vivo, tad sukelia imuninį atsaką, panašų į natūralią infekciją.
Eksperimentinės valgomos vakcinos yra maisto produktas, paprastai augalas, kuris suteikia vitaminų, baltymų ar kitų maistinių medžiagų, veikiančių kaip vakcinos nuo tam tikrų ligų. Apie jas kalbama jau ne vieną dešimtmetį.
Tai yra genetiškai modifikuoti augalai, turintys specifinių ligų antigenų. Kai toks vaisius, augalas ar iš jų pagamintas produktas nuryjamas, jis stimuliuoja imuninę sistemą.
Jau buvo sukurtos ar kuriamos valgomos vakcinos nuo tymų, snukio ir nagų ligos, hepatitų B ir C, choleros, pasiutligės, autoimuninio diabeto, kai kurių kitų ligų.
Kūrėjai mini nemažai valgomų vakcinų privalumų. Joms nereikia adatų ir adjuvantų – medžiagų, kurios sustiprina žmogaus kūno atsaką į skiepą, pavyzdžiui, aliuminio druskų.
Sukurti įprastus skiepus daug kainuoja. Valgomas vakcinas gaminti ir transportuoti kur kas pigiau ir paprasčiau. Jas lengviau administruoti ir laikyti – nereikia kai kurioms vakcinoms būtinų šaldytuvų ar net itin žemos temperatūros šaldiklių, kurie per vakcinavimą nuo COVID-19 buvo tapusi didele problema mažiau išsivysčiusiose šalyse.
Kadangi šie skiepai nebūtų leidžiami, nereikėtų laikytis sterilumo, sumažėtų užteršimo (taip pat ir gyvūnų virusais, jei jiems naudojamos žinduolių ląstelės, augalų virusai žmonėms neperduodami) pavojus, reikėtų mažiau personalo.
Trūkumų valgomos vakcinos taip pat turi. Vienas didžiausių – visuomenės nusiteikimas priimti šią naujovę.
Kadangi ji – dar kūdikystės amžiuje, išlieka nemažai nežinomųjų, pavyzdžiui, kokia būtų optimali dozė.
Šiuo dalykus kol kas reikia reglamentuoti. Kaip ir atlikti išsamius tyrimus su žmonėmis. Kol kas valgomos vakcinos testuojamos su gyvūnais, kai kurios (pavyzdžiui, bulvės) – jau ir su žmonėmis. Tačiau nė viena dar nepatvirtinta ir neprieinama masiniam naudojimui.
Robotas šuo žmonių neseks
Dar kovo pradžioje internete paplito telefonais filmuoti įrašai, kuriuose užfiksuotas Kyjivo gatvėmis judantis amerikiečių kompanijos „Boston Dynamics“ sukurtas šuo robotas. Smagus reginys Lietuvoje virto dezinformacija – imta tvirtinti, neva taip ukrainiečiai pratinami prie robotų patrulių, kurie ateityje „prižiūrės tvarką“.
Itin pažangus keturkojis robotas „Spot“ Ukrainoje atsidūrė neatsitiktinai. Tačiau robotas, kainuojantis apie 200 tūkst. JAV dolerių (180 tūkst. eurų), judesiais primenantis šunį ir pritaikomas daugybėje sričių, nėra skirtas nei viešosios tvarkos priežiūrai, nei patruliavimui.
Kaip skelbia naujienų portalas „Foreign policy“, praėjusių metų birželį JAV kariuomenė sutiko paskolinti vieną iš savo tuo metu turėtų robotų „Spot“ ne pelno siekiančiai organizacijai „HALO Trust“, kurios išminuotojai vyko į Ukrainą padėti jai apsivalyti nuo nesprogusios rusų amunicijos ir minų.
„HALO trust“ – daugiau nei 3 metus sėkmingai veikianti organizacija, kuri padeda išminuoti vietoves po karinių konfliktų. Kaip skelbiama interneto svetainėje, išminuoti aplinką pasitelkiami vietos gyventojai, kuriuos „HALO Trust“ apmoko ir aprūpina reikalingomis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Ar tiesa, kad robotai šunys nuo šiol prižiūrės tvarką Kyjivo gatvėse?
Organizacija pranešė ketinanti naudoti iš JAV karių pasiskolintą robotą šunį, kad pašalintų minosvaidžio sviedinius ir kasetinius šaudmenis buvusiose Rusijos kontroliuojamose teritorijose netoli Kyjivo. „Spot“ dalyvavo ir išminuojant Bučą.
Tokius pačius ar panašius robotus JAV policija naudojo įtartinoms vietovėms stebėti, kariuomenė – pastatams išvalyti nuo sprogmenų ir padėti pėstininkams priešui lokalizuoti, „Ford“ – gamyklų patalpoms skenuoti.
Robotas-šuo darbavosi ir pandemijos metu – Singapūro parkuose lakstantis mechaninis keturkojis „Spot“ užtikrino, kad žmonės vienas prie kito nesiartintų mažesniu nei metro atstumu.
2020 m. Bristolio universiteto mokslininkai nusivežė „Spot“ į Černobylio atominę elektrinę Ukrainoje, kur jį naudojo radiacijai matuoti ir karštiesiems taškams po jėgainę dengiančiu sarkofagu ieškoti.
25 kg sveriantis robotas savarankiškai apeina kliūtis, gali lipti laiptais ir atsistoti, jei pargriūva.
„Spot“ gali veikti net ir tvyrant 20 laipsnių šalčiui ar 40 laipsnių karščiui. Ant roboto nugaros galima montuoti iki 14 kg sveriančius jutiklius. Tai gali būti kameros, 3D skeneriai ar kiti prietaisai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
