Lietuvos parama nesiskundė
Rusijos informacinėje erdvėje išplito žinutė skandalinga antrašte. Joje tvirtinama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva pareiškęs, jog Lietuvos skirta 41 mln. eurų karinė parama „ne tie pinigai, kuriais būtų galima įveikti rusus“. Ekrano nuotrauką su šia antrašte ėmė aktyviai platinti ir mūsų šalies internautai.
Ukrainos prezidento citata apie tai, kad šis nusivylęs Lietuvos parama, iš tiesų niekada nenuskambėjo ir tėra rusų propagandinė manipuliacija.
„Zelenskis: Lietuvai turėtų būti gėda dėl 41 mln. dolerių karinės pagalbos. Tai – ne tie pinigai, kuriais galima įveikti rusus“, – tokia antraštė pasirodė propagandiniame Rusijos portale „Svobodnaja pressa“ ir iš ten atkeliavo iki Lietuvos.
Konstantino Olšanskio slapyvardžiu pasirašinėjančio autoriaus tekste rašoma apie F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai, pilotų apmokymą, V.Zelenskio vizitą Švedijoje.
Eklektiškoje publikacijoje apie Ukrainos gaunamą pagalbą iš Lietuvos užsimenama vos vienoje pastraipoje: „Lietuva pranešė apie karinę pagalbą Ukrainai kaip tik Nepriklausomybės dieną.
Datos simbolika nustelbė „dovanos“ kuklumą: už 41 mln. eurų lietuviai siunčia Kijevo režimui granatsvaidžių „Carl Gustaf M3“ amuniciją, šaunamųjų ginklų, jūrų stebėjimo radarus, amuniciją, priešlėktuvines sistemas ir raketas priešlėktuvinės gynybos sistemai NASAMS.
Teigiama, kad Ukraina nusivylė šia suma, sakydama, kad ji galėjo būti didesnė“, – svarsto K.Olšanskiu prisistatantis asmuo.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai V.Zelenskis supeikė Lietuvą skiriant per mažai pinigų Ukrainai?
Įdomu tai, kad daugiau publikacijoje apie Lietuvos ir Ukrainos santykius neužsimenama. Taip pat nepateikiamas platesnis į antraštę iškeltos V.Zelenskio citatos kontekstas ir tai, ar tokia išvis buvo.
Rugpjūčio 24-ąją Ukrainoje buvo minima nepriklausomybės diena. Ta proga V.Zelenskio kalboje, kurią jis pasakė Kyjive Sofijos aikštėje vykusių iškilmių metu, nėra citatos apie nusivylimą Lietuvos parama.
Priešingai – Ukrainos prezidentas pasveikino renginyje dalyvavusį mūsų šalies prezidentą Gitaną Nausėdą: „Šiandien čia su mumis yra Ukrainos partneriai. Gitanas, Lietuvos Prezidentas. Galingas Ukrainos draugas. Laisvės gynėjas.“
Melagingoje antraštėje skelbiama Lietuvos paramos Ukrainai suma taip pat netiksli – komentuodamas susitikimą G.Nausėda minėjo, kad Lietuva patvirtino ilgalaikį karinės paramos Ukrainai planą, kurio vertė sudaro apie 200 milijonų eurų.
Skulptūros vyšyvanka neaprengė
Ukrainos nepriklausomybės proga būta ir daugiau melagienų, pavyzdžiui, internete pasirodė filmukas, kuriame matyti „Motina Tėvynė“, vienas iš Kyjivo simbolių, aprengta milžiniška vyšyvanka.
Iš tiesų ši skulptūra siuvinėtais marškiniais, kurie šiame įraše daug kam pasirodė panašūs į naktinius ar tramdomuosius marškinius, nebuvo aprengta – jie „apvilkti“ kompiuteriu.
Virš Ukrainos sostinės iškilusi milžiniška moters, vienoje rankoje laikančios kalaviją, kitoje – skydą su trišakiu, kuris puošia ir šios šalies herbą, skulptūra yra vienas iš labiausiai atpažįstamų miesto objektų. „Motina Tėvynė“ (ukr. „Батьківщина-мати“) laikoma aukščiausia Europoje.
Anksčiau ant skydo buvo iškaltas SSRS herbas. Bet šių metų liepą Ukrainos valdžia nusprendė sovietinį simbolį pakeisti trišakiu, kuris vaizduojamas ir šalies herbe.
Rugpjūčio 25-ąją, po išvakarėse minėtos nepriklausomybės dienos, internete pasirodė trumpas vaizdo įrašas, kuriame skulptūra matyti „aprengta“ pėdas siekiančia vyšyvanka – baltais marškiniais, kurių apykaklė, rankovės ir apačia išsiuvinėtos tradiciniais ornamentais. Jis pasiekė ir Lietuvą. Komentatoriai šaipėsi, vyšyvanką lygindami su naktiniais ar net tramdomaisiais marškiniais.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai virš Kyjivo iškilusi skulptūra „Motina Tėvynė“ buvo aprengta vyšyvanka?
Įrašas iš tiesų yra fiktyvus. Tai galima suprasti, atidžiau įsižiūrėjus į matomą vaizdą. Vyšyvankos apačia plevėsuoja vėjyje – atrodo, lyg filmavimo metu turėjo pūsti gana stiprus. Nepaisant to, kairioji rankovė judėjo tik šiek tiek, o kitur audinys – beveik ne, tarytum vėjas būtų pūtęs tik pro skulptūros nugarą.
Nėra ir nebuvo nuotraukų ar vaizdo įrašų apie parengiamuosius darbus, patį statulos aprengimo procesą, valdžios, menininkų ar kokios nors organizacijos pranešimų apie tokią akciją.
Juoba kad anksčiau sostinės valdžia, naudodama 3D technologijas, ne kartą buvo „papuošusi“ skulptūrą ukrainiečių liaudies kostiumais, Ukrainos ir Amerikos nacionalinių vėliavų spalvomis. Tai buvo plačiai nušviesta.
Ukrainos žiniasklaida taip pat nepranešė apie vyšyvankos „aprengimą“. Kyjivo miesto tarybos karštoji linija, anot „StopFake“, patvirtino, kad tinkle platinama informacija yra fiktyvi, o vaizdo įrašas – netikras.
Valerijus Zalužnas – gyvas ir sveikas
Rusijos informacinėje erdvėje vėl pasipylė teiginiai, neva Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas patyrė sunkių sužalojimų ir dėl to nebegalės tęsti darbų. Tačiau „mirtinai sužeistas“ generolas pasirodė viešumoje ir džiaugsmingai šventė Ukrainos nepriklausomybės dieną.
Pavyzdžiui, tvirtinama, kad po „ilgo dingimo“ kariuomenės vadas atsirado, tačiau smarkiai sužeistas – neva jam prireikė atlikti sudėtingą kaukolės trepanaciją ir šiuo metu neaišku, kokia bus jo gyvenimo kokybė pagijus.
Melagienos apie rimtą sužeidimą subliuško, kuomet rugpjūčio 24-ąją, Ukrainai minint 32-ąsias Nepriklausomybės metines, V.Zalužnas pasirodė iškilmėse, kurios vyko sostinės Sofijos aikštėje.
Taip pat skaitykite: Propagandininkai vėl „mirtinai sužeidė“ V.Zalužną, bet melas subliuško
Renginio metu Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ne tik pasakė kalbą, bet ir įteikė valstybinius apdovanojimus. V.Zalužnui jį įteikė iškilmėse dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Ukrainos karinių pajėgų vadas sveikata nesiskundė ir kiek anksčiau – rugpjūčio 16 dieną jis susitiko su Amerikos ir Didžiosios Britanijos partneriais išplėstiniu formatu. Jie aptarė padėtį fronte, karinių dalinių poreikius ir infrastruktūros apsaugą.
Šio susitikimo nuotraukos buvo išplatintos oficialiame V.Zalužno „Telegram“ kanale.
Jau nebe pirmą kartą rusų interneto troliai skleidžia žinutes apie tariamą V.Zalužno sužeidimą ar net žūtį.
Kaukės saugo nuo užkrato
Socialiniuose tinkluose gaivinamos per COVID-19 pandemiją dažnai sklandžiusios dezinformacijos istorijos. Šįkart sugalvota, kad kaukės netrukus vėl gali tapti privalomos, ir tvirtinama, kad jų nauda – visiškai nulinė.
Tai yra melas – mokslininkai ne kartą įrodė, kad medicininės kaukės ir respiratoriai yra efektyvi priemonė, siekiant užkirsti kelią oro lašeliniu būdu plintančių ligų plitimui.
Socialiniame tinkla „Facebook“ platinamame vaizdo įraše rodoma, kaip imunologu prisistatantis dr. Bryamas Bridle'as demonstruoja, kad medicininės kaukės neva nesulaiko virusų.
Vieną ant kitos užsidėjęs tris kaukes, vyras pučia per šiaudelį orą ant akinių stiklų, o vėliau demonstruoja kondensatą. Pagrindinis jo argumentas – jei oras gali praeiti pro kaukę, reiškia, ji nesulaiko ir užkrato.
Panašius argumentus pateikia ir žinutes apie tai, kad kaukės neva neveikia, platinantys interneto vartotojai.
B.Bridle'as iš tiesų turi daktaro laipsnį, tik jis yra veterinaras, docentas virusinės imunologijos srityje Guelfo universiteto Ontarijo veterinarijos koledže.
Visos pandemijos metu jis ne kartą skleidė melagienas, susijusias su COVID-19 užkratu, vakcinomis, vaistais nuo šios ligos.
Klaidinančius B.Bridle‘o teiginius jau demaskavo daugybė faktų tikrintojų, pavyzdžiui, USA Today, AP News, „Health Feedback“, „Politifact“.
Kaip rašoma jo biografijoje, B.Bridle'o moksliniai tyrimai sutelkti į bioterapiją, skirtą vėžiui gydyti, ir organizmų reakciją į virusus.
Taip pat skaitykite: Kodėl net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 turi dėvėti medicinines kaukes?
Medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš visuomenės sveikatos priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti COVID-19 plitimą. Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, kaukių dėvėjimas veiksmingai mažina užsikrėtimo atvejų skaičių.
Užkrečiamų ligų specialistas Saulius Čaplinskas jau anksčiau yra paaiškinęs, dėl ko kaukių dėvėjimas yra itin svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui.
„Sakyti, kad kaukės bevertės, tai kaip sakyti, kad kai motociklininkas važiuoja su šalmu, jei stipriai plosis, tas šalmas jo neišgelbės.
Tai gal be šalmo važinėti daug patogiau? Kam tuomet dėtis tą šalmą, juk galima važinėtis, vėjelis plaukus kedens.
Tokie samprotavimai apie apsaugos priemonių nereikalingumą kelia nuostabą medikams, kurie supranta, kad užsikrėtimas priklauso nuo viruso dozės – kokią ją gaus asmuo.
Teisingai dėvima kaukė sulaikys stambius lašelius, kuriais plinta virusas, taip pat sulaikys dalį aerozolinių lašelių.
Didesnės saugos respiratoriai bus dar efektyvesni – jie gerai priglunda. Kaukės nepadeda tuomet, kai yra neteisingai dėvimos – iškišus nosį“, – kalbėjo profesorius.
Taip pat skaitykite: Vėl grįžta senos melagienos: tvirtina, kad medicininės kaukės neapsaugo
Getingene (Vokietija) įsikūrusio instituto komanda gerokai nustebo pamačiusi, kokia didelė rizika užsikrėsti koronavirusu.
Iškvėptas oras vos kelių metrų atstumu pasklinda kūgio pavidalo erdvėje, didesnės, taigi turinčios daugiau užkrato iškvėptų lašelių dalelės nukrenta ant žemės ir įvairių paviršių.
„Savo studijoje nustatėme, kad nedėvint kaukės rizika užsikrėsti vos per kelias minutes yra nepaprastai didelė net stovint 3 metrų atstumu, jei sergantysis turi didelį SARS-CoV-2 delta varianto kiekį“, – teigė instituto vadovas Eberhardas Bodenschatzas.
Jei abu – užsikrėtęs ir neužsikrėtęs – žmonės tinkamai dėvi FFP2 tipo kaukes, maksimali rizika užsikrėsti po 20 min. sumažėja iki 1 iš 1 000, net stovint mažesniu atstumu.
Tikimybė užsikrėsti padidėja iki 4 proc., jei tokios kaukės dėvimos netinkamai. Dėvint prie veido prigludusias medicinines kaukes, maksimali tikimybė užsikrėsti siekia 10 proc.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
