Netrukus prasidės keturioliktas Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą mėnuo, bet žmonės dar randa įkvėpimo kurti melagienas apie karą. Praėjusią savaitę jos, kaip ir visus pastaruosius metus, dominavo klaidinančios informacijos sraute.
Britams teks maitintis voverėmis?
Socialiniuose tinkluose ir prorusiškoje medijoje platinamas naujas tariamo europiečių skurdo įrodymas – esą badaujantiems britams siūloma valgyti voveres.
Apie tai savo vedamoje laidoje prakalbo viena garsiausių Rusijos propagandininkių Olga Skabejeva. Tačiau ji buvo išjuokta – voveres Jungtinėje Karalystėje (JK) valgyti išties buvo siūloma, tačiau badas ir sankcijos Rusijai su tuo nesusiję.
„Atsižvelgiant į tai, kad parkuose dar yra daug gyvūnų, kodėl gi nepradėjus jų valgyti, turint omenyje maisto trūkumą“, – svarstė propagandininkė.
Ji užsiminė, esą maisto JK gyventojams ėmė trūkti dėl pagalbos Ukrainai, tačiau tai nėra tiesa.
Britai išties nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą nuolat teikia humanitarinę ir karinę pagalbą puolamai šaliai.
Tai pat skaitykite: Britams siūlo valgyti voveres: rusų propagandininkai turi savo versiją – dėl ko.
Propagandininkės O.Skabejevos pareiškimas apie neva siūlomas valgyti voveres turi pagrindo, tačiau britams siūloma taip egzotiškai paįvairinti restoranų meniu ne dėl gresiančio bado, o gamtosaugos sumetimais.
Nedidelė gamtosaugininkų grupė iš Pietų Anglijos „Exmoor Squirrel Project“ kovo pradžioje sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl pasiūlymo restoranuose pradėti tiekti patiekalus iš pilkųjų voverių.
Ši grupė vykdo kampaniją, siekdama išsaugoti vietines raudonąsias voveres, kurioms gresia išnykimas dėl pilkųjų voverių, laikomų invazine rūšimi.
Pašto ženklo su numuštu dronu nėra
Po praėjusį antradienį įvykusio incidento, kuomet virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvas išpylė degalų ant amerikiečių drono, jį apgadino ir dėl to dronas sudužo bei nuskendo, socialinius tinklus užplūdo daugybė dezinformacijos šia tema.
Pavyzdžiui, tvirtinama, esą Rusijos paštas išleido proginį pašto ženklą, kuriame pavaizduota avarijos akimirka ir necenzūrinis keiksmažodis anglų kalba. Tai nėra tiesa.
Tai pat skaitykite: Pokštas virto melagiena: Rusijoje nebuvo išleistas pašto ženklas JAV drono numušimo proga.
Amerikiečių dronas „MQ-9 Reaper“ ir du naikintuvai „SU-27 Flanker“ skraidė tarptautiniuose vandenyse virš Juodosios jūros, kai vienas iš Rusijos naikintuvų tyčia praskrido priešais bepilotį orlaivį.
Pentagonas ir JAV Europos vadavietė pranešė, kad du Rusijos orlaiviai Su-27 išpylė degalų ant MQ-9, kuris vykdė įprastą stebėjimo misiją virš Juodosios jūros tarptautinėje oro erdvėje.
Maskva savo ruožtu pareiškė, kad jos lėktuvas nenaudojo ginklų ir nesusidūrė su dronu.
Netrukus socialiniuose tinkluose imta dalytis pašto ženklo atvaizdu, kurį neva išleido Rusijos paštas. Jame negrabiai įklijuoti drono ir lėktuvo atvaizdai, taip pat – užrašas anglų kalba „Amerikiečių karini drone, eik velniop!“.
Komentare minimas „atsakas“ ukrainiečiams primena apie pašto ženklą, kurį praėjus beveik dviem mėnesiams nuo karo pradžios išleido Ukrainos paštas. Ant jo pavaizduotas ukrainiečių karys, rodantis vidurinį pirštą karo laivui.
Ukrainos vėliavų nedraudžia
„Twitter“ vartotojo bandymas įgelti naujajam šio socialinio tinklo savininkui Elonui Muskui ir noras atkreipti dėmesį į jo šališkumą bei esą keliamą grėsmę demokratijai virto melagiena.
Internete plinta tariamas platformos įspėjimas pašalinti iš savo paskyrų Ukrainos vėliavas, kad būtų išvengta politikos. „Privalote pašalinti iš savo paskyrų Ukrainos vėliavą (vietoj šių žodžių panaudota jos ženkliukas – red. past.)“, – didelėmis raidėmis rašoma jame.
Ši ekrano nuotrauka internete paplito iškart po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių. Bet ji netikra – netrukus pats autorius atskleidė apgaulę ir paaiškino savo sumanymą.
Jo autentiškumą patikrinti paprasta, užtenka paskaityti „Twitter“ taisykles. Jose neminima ne tik Ukraina, bet ir vėliavos ar politika apskritai.
Tai pat skaitykite: Ukrainos vėliavų „Twitter“ neuždraudė: tai buvo bandymas įgelti Elonui Muskui.
„Nežinome apie jokį panašų pranešimą ar apribojimą, – naujienų agentūrai AFP pabrėžė kompanijos pasitikėjimo ir saugumo vadovė Ella Irwin. – Nežinia, iš kur vartotojas gavo tokią informaciją.“
Praėjus kelioms valandoms, įrašą ėmęs platinti „Twitter“ vartotojas paskelbė: „Twitter“ dar NEdraudžia Ukrainos vėliavos. Tačiau faktas, jog taip tikėtina, kad E.Muskas tai padarytų, yra rimtas.
E.Musko veiksmai ir įrašai kalba garsiau nei netikri memai ir turi realių pasekmių Ukrainai. Tikra grėsmė demokratijai yra E.Muskas, atkartojantis savo kraštutinių dešiniųjų draugelių rusišką propagandą.“
Nauja Volodymyro Zelenskio karikatūra
Madride vėl esą ant šaligatvio nupiešta Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio karikatūra. Šį kartą užgauliame piešinyje vyras, panašus į prezidentą, vaizduojamas lyg skėrys, graužiantis eurų pilną maišą.
Ja ypač aktyviai dalijamasi prokremliškose socialinių tinklų paskyrose.
Bet ir vėl tai yra melas – grafitis, kaip ir keli ankstesni, tariamai pasirodę kituose Europos didmiesčiuose, iš tiesų sukurti kompiuteriu. Jo autoriai – „Typical Optical“, prisistatantys „dar nežinoma meno grupe iš Lenkijos“, kurios paskyrose socialiniuose tinkluose piešiniai ir pasirodė pirmiausia.
Nuotraukoje su grafičiu matomos detalės patvirtina, kad joje užfiksuota Madrido gatvė greta žinomo viešbučio.
Ispanijos faktų tikrinimo tinklalapio „Maldita“ žurnalistas portalo 15min prašymu apsilankė šioje vietoje ir jokio piešinio – nei V.Zelenskio, nei kokio nors kito – ant šaligatvio nerado. Tai patvirtina jo padarytos nuotraukos.
Tai pat skaitykite: Volodymyro Zelenskio karikatūra – vėl Madride, bet jos iš tiesų ir vėl nėra.
Viešbučio atstovai taip pat patikino, kad jokio grafičio ant grindinio nėra ir nebuvo anksčiau.
Trimačiai piešiniai, kuriuose V.Zelenskis vaizduojamas kaip godus, tankus ryjantis žmogus, ant išmatų krūvos, lyginamas su inkštiru, skėriais ar juodąja skyle, taip pašiepiant jo prašymus įvairiais būdais remti Ukrainą, internete plinta jau ne vieną mėnesį.
Viena iš šių karikatūrų, kurioje prezidentas buvo palygintas su skėriais, graužiančiais Europos Sąjungą, jau „buvo nupiešta“ Madride. Bet tokio grafičio nuotraukoje matomoje vietoje taip pat nebuvo.
Jie esą buvo pasirodę ir Varšuvoje, Paryžiuje, Berlyne, Niujorke, Londone, Briuselyje.
Vėl susirūpino dėl „vabzdienos“
Internautai toliau nerimsta dėl maisto produktų sudėties – atgaivino prieš porą mėnesių vykusią diskusiją apie šelako – vabzdžių išskyrų – naudojimą saldumynuose. Gamintojai atkreipia dėmesį, kad jo naudojamas nedidelis kiekis – tik glazūrai, Europos Sąjungoje šis maisto priedas leidžiamas ir pripažintas saugiu, be to, susidaro panašiu būdu kaip medus.
Viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo kelių savaičių senumo įrašu apie „vabzdieną“, kurios galima rasti lietuviškuose maisto produktuose. Nusitaikyta į šokolado fabriką „Rūta“, mat jų saldainiuose galima rasti šelako.
Jau po pirmojo įrašo „Rūta“ sureagavo į internautų svarstymus. Jos atstovai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri patikino, kad šios medžiagos naudojimas jų produktuose yra saugus.
Bendrovė taip pat nurodė, kad šelakas jų produktuose naudojamas itin mažais kiekiais.
Tai pat skaitykite: Šelakas – vabzdžių išskyros – saldumynuose: skamba nekaip, bet nepavojingos.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje paaiškinta, kad šelakas yra gamtinė derva, gaunama iš vabzdžių, parazituojančių ant kai kurių tropinių augalų, išskyrų.
2012 m. kovo 9 d. Europos Komisijos reglamentu šį maisto priedą, žymimą numeriu E904, leidžiama naudoti kakavos ir šokolado produktų gamyboje quantum satis (neriboto kiekio) principu kaip glazūros medžiagą.
Bendrovė „Rūta“ paaiškino šelaką naudojanti šokoladinių dražė paviršiui padengti kaip blizgesio suteikiančią ir lipnumą reguliuojančią glazūravimo medžiagą.
Interneto vartotojų nerimą greičiausiai sukėlė šelako apibūdinimas – vabzdžių išskyros. Bet taip apibūdinti galima ir medų. Šis gaminamas iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
