Gegužę Lietuva tapo viena iš 56 valstybių, kurios faktų tikrintojai prisijungė prie kovos su melagingų naujienų sklaida socialiniame tinkle. 15min – vieninteliai feisbuko partneriai Lietuvoje.
Per 8 šių metų mėnesius aptikome beveik 600 melagingų ar dalinai melagingų įrašų socialiniame tinkle, kuriais dalijosi šimtai tūkstančių, o matė milijonai feisbuko vartotojų.
Melas dėl politikos
Melu gali būti pasinaudota politiniams tikslams pasiekti ir parankiai visuomenės nuomonei formuoti. Tokių priemonių savo arsenale naudoti nevengė tinklalapiai bukimevieningi.lt, ldiena.lt, sputniknews.lt ir minfo.lt.
Dažniausiai meluoti rinkosi bukimevieningi.lt, kurių skelbtą turinį žymėjome beveik dvi dešimtis kartų. Tinklalapis bandė šmeižti Seimo narę Dovilę Šakalienę, melagingai kaltino Lietuvos partizanus davus priesaiką nacių vadovybei, manipuliuojant faktais bandyta įtikinti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje esant nereikalingą.
Ar jie meluoja, ar ne, čia jei jau kažkas toliau tikrina.
Klaidas tinklalapio savininkai, panašu, pripažino. 90 proc. melagingų ar dalinai melagingų publikacijų buvo pašalinta. Vis dėlto iki tol publikacijos feisbuko buvo parodytos šimtus tūkstančių kartų.
Itin aktyviai meluota prezidento rinkimų kampanijos laikotarpiu. Pavyzdžiui, minfo.lt dalijosi informacija apie rinkimų pažeidimus Kaune, apie kuriuos feisbuke esą pranešė įvykį matęs liudininkas.
Susisiekę su tariamu liudininku sužinojome, kad buvo įsilaužta į jo feisbuko anketą ir paskelbta melaginga informacija. Vis dėlto minfo.lt publikacija su melagingais kaltinimais socialiniuose tinkluose buvo parodyta daugiau nei 200 tūkst. kartų.
„Mes tiesiog komentuojame, ką rašo žinomi žmonės. Ar jie meluoja, ar ne, čia jei jau kažkas toliau tikrina. Jei bus apsimelavę, tai gal parašysim straipsnį, kaip buvo iš tikro“, – tuomet 15min sakė minfo.lt savininkas Marius Gabrilavičius.
Tuo tarpu likus kelioms dienoms iki pakartotinio balsavimo prezidento rinkimuose tinklalapiai bukimevieningi.lt ir ekspertai.eu skelbė klaidinančią publikaciją apie „Snoro“ banko griūtį.
Tiek prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą, tiek ir laukiant pakartotinio balsavimo feisbuke buvo skelbiamos klaidinančios su Ingrida Šimonyte susijusios publikacijos.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė buvo kaltinama įvedusi mokesčius, kurių ji neįvedė. Tuo tarpu buvusi žurnalistė Rūta Janutienė skelbė redaguotą kandidatės nuotrauką.
Melagingos informacijos apie rinkimus laimėjusį Gitaną Nausėdą rinkimų laikotarpiu neaptikome. Vis dėlto į redakcijos akiratį patenka informacija, kurią melaginga žymi socialinio tinklo vartotojai, todėl teigti, kad melagingos informacijos apie rinkimų laimėtoją nebuvo, negalime.
Feisbuke taip pat buvo skelbiamos publikacijos, kuriomis bandyta diskredituoti NATO karius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pateikti iškraipyti Aljanso vadovo žodžiai, meluojama apie Lietuvos kariuomenės įsigijimus.
Lietuviški motyvai
Melagių dėmesio G.Nausėda sulaukė vos spėjęs įžengti į prezidentūrą. Liepos mėnesio pabaigoje naujai išrinktas prezidentas buvo neteisingai kaltinamas atvėręs šalies duris tūkstančiams imigrantų. Gruodį pasirodė kaltinimai, esą prezidentūra įsakė mokykloms klasėse kabinti prezidento portretą.
2019 m. socialiniame tinkle buvo gausu įvairiausių bandymų kurstyti aistras. Pavyzdžiui, aršus skiepų priešininkas Andrius Lobovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad dėl skiepų komplikacijų Raseiniuose į ligoninę pateko 6 vaikai.
Tai buvo melas. Informaciją A.Lobovui pateikė greitosios pagalbos vairuotojas. Raseinių ligoninės atstovė 15min tada sakė, kad A.Lobovo vaizdo įrašą mačiusios jaunos mamos, išgirdusios apie šūsnis skiepų komplikacijų, išsigando.
Feisbuke aistras kurstė pranešimai apie teisinius veiksmus smurto prieš nepilnametę Jurbarke byloje bei informacija apie Neringos Venckienės advokato žodžius apie Lietuvos elitą. Abiem atvejais piktintasi dėl neteisingos ar manipuliatyvios informacijos.
Knieti išvilioti pinigus
Aktyviausiai socialiniuose tinkluose melagingu turiniu dalijosi asmenys, vedini finansinių paskatų. Daugiau nei 300 melagingų įrašų socialiniame tinkle siūlė feisbuko vartotojams greitai praturtėti.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2019 m. buvo pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.
Elektroninėje erdvėje padaromų sukčiavimo veiklų tendencijos rodo, kad pusė visų nukentėjusių praranda lėšų iki 10 tūkst. eurų. Tiesa, Lietuvos policijos duomenimis, buvo pasitaikę atvejų, kai sukčiams patikėta ir 50 tūkst. eurų.
15min turimų stebėsenos įrankių duomenimis, populiariausias pinigų išviliojimui skirtas įrašas socialiniame tinkle buvo parodytas per 750 tūkst. kartų.
Gyvačių aliejaus pardavėjai
Ne ką mažiau aktyviai į feisbuko naujienų srautą skverbėsi ir stebuklingus eliksyrus siūlantys pardavėjai. Sveikatos institucijas imituojančiais tinklalapiais, pagražintais išgalvotų profesorių nuotraukomis, šie siūlo vaistais vadinamus produktus.
Nė vienas „vaistas“, tiesa, nėra įtrauktas į vaistinių preparatų registrą, o tai reiškia, kad jų veiksmingumas nėra įrodytas. Negana to, pardavėjai kelių eurų vertės medžiagas siūlo įsigyti dešimteriopai brangiau.
Aptikome dešimtis tokio pobūdžio įrašu socialiniame tinkle, o populiariausias jų socialiniuose tinkluose buvo parodytas per 460 tūkst. kartų.
Melo verslas
Itin dažna melo forma socialiniuose tinkluose – antraštinio masalo kalvės, melu sudomintų skaitytojų dėmesį paverčiančios eurais banko sąskaitoje.
Dažniausiai į mūsų akiratį pateko tinklalapių laisvadienis.lt, refa.lt, vmarkus.lt publikuojamas turinys. Melo tipui šie nėra išrankūs, tinka viskas, kas paskatina skaitytoją paspausti ant feisbuke skelbiamos nuorodos.
Dėl to meluota apie šalčio bangas vasarą, karščio bangas lietingu metu, į laisvę paleidžiama Henriką Daktarą, išsigalvotus alkoholio ar nesveiko maisto draudimus.
Uždarbiauti naudotos ir makabriškos priemonės, pavyzdžiui, nuolatos dalijantis pasisavinta informacija apie mirusias garsenybes, be jokios priežasties primintos rezonansinės bylos.
Publikacijomis dažniausiai dalijamasi tūkstančius narių turinčiuose socialinio tinklo puslapiuose, todėl tokio pobūdžio publikacijos socialiniame tinkle parodytos šimtus tūkstančių kartų.
Mitai ir patarimai
Daug dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukia įvairūs sveikatos patarimai, žadantys stebuklingą išgijimą naudojant buitines priemones. Dažniausiai tokie patarimai tėra užsienyje pasirodžiusio turinio vertiniai, mažai ką bendro turintys su realybe.
Dėl to tūkstančiai feisbuko vartotojų Lietuvoje dalijasi publikacijomis, siūlančiomis sportą pakeisti taure raudono vyno, vėžį gydytis burokėlių sultimis ar onkologinių ligų prevenciją vykdyti vartojant viskį.
Pavyzdžiui, publikacija apie galimybę vietoj apsilankymo sporto klube įsipilti taurę vyno socialiniame tinkle buvo parodyta daugiau nei 600 tūkst. kartų.
2020 m. 15min ir toliau bendradarbiaus su feisbuku, siekdamas sumažinti melagingų naujienų sklaidą socialiniame tinkle. Todėl melu savo tikslo siekiantiesiems naujo dešimtmečio pradžia neturėtų būti lengva.
