Valstybės departamento (VSD) akiratyje atsidūrusio judėjimo „Būkime vieningi“ tinklalapis feisbuke dalinasi publikacija pavadinimu „Kinijoje tokie politikai būtų jau senai sušaudyti – Lietuvoje jie toliau meluoja“.
Tekstu pasidalino 140 socialinio tinklo vartotojų, nuorodos į publikaciją patalpintos su bukimevieningi.lt siejamuose socialinio tinklo puslapiuose „Lietuviai“, „bukimevieningi.lt“, „Už laisvą Lietuvą!!!“.
Publikacijoje pasakojama esą laivas „Independence“ mūsų šaliai nereikalingas, o Lietuva Maskvai turinti sumokėti daugiau nei milijardą eurų. Tiesa, straipsnį iliustruojančioje nuotraukoje matomi politikai tekste nėra minimi.
Mokesčių labirintai
Socialiniame tinkle platinamoje publikacijoje teigiama, kad nors energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žadėjo, kad SGD terminalo saugumo dedamoji, kitaip vadinama terminalo mokesčiu, mažės apie 40 proc., mokestis šiemet auga 8,8 mln. eurų.
Socialiniuose tinkluose platinamoje publikacijoje pažodžiui naudojamas tekstas iš liepos 16 d. alfa.lt pasirodžiusios Arvydo Jociaus publikacijos. Bukimevieningi.lt taip pat pasiskolino minėtoje publikacijoje minėtus Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenis.
Kai kalbame apie SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimą 40 proc. turime omenyje būtent pirmąją dalį – SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kainos mažinimą.
Šie rodo, kad praėjusiais metais SGD saugumo dedamoji sudarė 84 mln. 931 tūkst. eurų, o šiemet planuojama surinkti 93 mln. 792 tūkst. eurų. Būtent 8,8 mln. eurų išaugęs mokesčių surinkimas ir traktuojamas, kaip išaugęs mokesčio tarifas.
Tuo tarpu Energetikos ministerija ragina atkreipti dėmesį į tai, kas buvo žadėta ir kokius mokesčius tikimasi sumažinti. Ministerijos atsakyme 15min teigiama, kad SGD mokestis susidaro iš dviejų dalių: SGD išlaikymo sąnaudoms skirtos dedamosios ir „Lietuvos energijos tiekimo“, aprūpinančio terminalą būtinuoju dujų kiekiu, išlaidos.
Pirmoji dalis, anot ministerijos, kinta nedaug ir kasmet sudaro apie 65 mln. eurų. Antroji kinta dėl būtinojo dujų kiekio tiekimo užtikrinimo ir priklauso nuo paskirtojo tiekėjo veiklos rezultatų bei dujų ir naftos kainų svyravimų rinkoje.
„Taigi šiemet prognozuojamas padidėjimas atsiranda dėl paskirtojo tiekėjo veiklos rezultatų. Kai kalbame apie SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimą 40 proc. turime omenyje būtent pirmąją dalį – SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kainos mažinimą“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ministerija pastebi, kad Seimui SGD terminalo išlaikymo sąnaudų paskirstymą pratęsus nuo 2024 m. iki 2044 m., pirmąją mokesčio dalį bus galima sumažinti iki šių metų pabaigos.
Bukimevieningi.lt tekste konstatuojama, kad išaugę SGD mokesčio surinkimas reiškia, kad terminalas energetinės priklausomybės valstybei negarantuoja. Paaiškinti kodėl – nesivarginama.
Lietuvoje „bačka“, o Rusijoje – terminalas
Toliau publikacijoje kalbama apie 2018 m. pabaigoje į jūrą atkeliavusį Rusijos atsaką lietuviškajam „Independence“ – „Gazprom“ priklausantį SGD terminalą „Maršalą Vasilevskį“. Publikacijos autoriai teigia, kad iš šio laisvo dujomis aprūpinamas ir Klaipėdos terminalas.
Tai nėra tiesa. Gegužės pabaigoje „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Vitalijus Markelovas pranešė, kad koncernas pradeda SGD eksportą iš Kaliningrado į Lietuvą. Tuo tarpu „Klaipėdos nafta“ atstovai patikino, kad jokios dujos iš Kaliningrado niekada nebuvo ir nėra tiekiamos.
Daugiau informacijos apie „Gazprom“ atstovo teiginius dėl į Lietuvą importuojamų dujų – čia.
Įdomu tai, kad bukimevieningi.lt publikacijos autoriai Lietuvai priklausantį laivą laiko „plaukiojančia bačka“, tačiau rusišką SGD terminalą apibūdina kaip įrenginį. Tiek lietuviškas, tiek ir rusiškas SGD terminalas pastatyti toje pačioje Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“.
Publikacijoje stebimasi, kad Rusija už tiek pat dujų talpinti galintį laivą sumokėjo mažiau nei Lietuva. Tiesa, abu laivai buvo užsakyti skirtingu metu ir nėra identiški. Todėl ar vertėtų stebėtis, kad skiriasi, pavyzdžiui, 5 keleivius talpinančių, tačiau skirtingais metais ir skirtingoms rinkoms pagamintų automobilių vertė?
Išgalvoti skaičiai
Tiesa, kad abu laivai skirti užsitikrinti nepriklausomą dujų tiekimą. „Gazprom“ tikina, kad laivas reikalingas garantuoti dujų tiekimą Kaliningrado sričiai jei sutriktų dujų tiekimas per Lietuvą einančiu dujotiekiu. Lietuva SGD terminalu siekė sumažinti gamtinių dujų kainą, kurias „Gazprom“ Lietuvai tiekė trečdaliu brangiau nei, pavyzdžiui, Vokietijai.
Būtent dėl šios priežasties 2012 m. energetikos ministerija inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Feisbuke platinamoje publikacijoje rašoma, kad Lietuva siekė prisiteisti 1,5 mlrd. eurų bei svarstomą, kiek Lietuvai kainavo bylinėjimasis.
Nors tiesa, kad Stokholmo arbitražo sprendimas Lietuvai buvo nepalankus, visiškai klaidinga, kad dėl pralaimėtos bylos ar kitos priežasties Lietuva turėtų „Gazprom“ sumokėti 1,4 mlrd. eurų kompensaciją.
VSD akiratyje
Publikacijomis, kaip ši bukimevieningi.lt siunčia žinią, kad laivas „Independence“ Lietuvai yra per brangus, Maskva gali pasistatyti kone tokį pat laivą pigiau, o ir ieškoti teisybės prieš „Gazprom“ Lietuvai nereikia, nes tai esą per brangu.
Taip kuriamas „tylios mažos kaimynės“ naratyvas, kuriuo norima parodyti, kad tokioms valstybėms, kaip Lietuva nedera prieštarauti didesnės kaimynės valiai.
Sambūris „Būkime vieningi“ 2015 m. buvo minimi Valstybės saugumo departamento Grėsmių saugumui ataskaitoje. Judėjimas buvo įvardijamas palankiu Rusijai. 2014 m. kovą judėjimas, kuriam vadovauja Vaidas Lekstutis, palaikė Rusijos agresiją Ukrainoje bei rinko parašus dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos.
Viešai prieinamais duomenimis bukimevieningi.lt adresas buvo užregistruotas 2017 m. rugsėjį. Apie 60 proc. tinklalapio lankytojų į jį patenka paspaudę ant nuorodų socialiniuose tinkluose ar kitose informacijos sklaidos vietose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.