Kas transliuojama?
Teksto autorius Finianas Cunninghamas rašo, kad pandemijos apimtos Europos valstybės, ypač Italija ir Ispanija, dabar kenčia, nes prieš tai daug metų švaistė milijardus dolerių karinėms reikmėms. Taip esą nutiko dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudė Amerikos sąjungininkes leisti daugiau pinigų NATO reikmėms. Tačiau, pabrėžiama tekste, dauguma tų pinigų esą atsiduria JAV karinio-pramoninio komplekso sąskaitose, nes yra skiriami JAV tiekiamų karinių lėktuvų ir raketinių sistemų pirkimui.
Tekste pateikiami duomenys, kad Ispanija 2018 metais karinėms reikmėms išleido 18,25 mlrd. dolerių, o Italija – 27,8 mlrd. Teigiama, kad išlaidos tiek Ispanijoje, tiek Italijoje, tiek kitose NATO valstybėse auga paklūstant Trumpo reikalavimams.
Kodėl transliuojama?
Šiuo tekstu „Sputnik“ siekia pakurstyti nusivylimą NATO kaip esą Europos valstybėms visiškai nenaudinga ir tik JAV interesams tarnaujančia institucija. Siekiama įvaryti pleištą tarp JAV ir Europos peršant mintį, kad JAV aljansu naudojasi tik tam, kad pralobtų, ir nutylint sutartinius aljanso narių įsipareigojimus skirti gynybos reikmėms ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Be to, siekiama skatinti nusivylimą nacionalinėmis vyriausybėmis pristatant jas kaip keliaklupsčiaujančias prieš Vašingtoną ir taip visiškai nepaisančias nacionalinių interesų.
Sumanymas paprastas – bandoma parodyti, kad Rusija apskritai nekelia jokios grėsmės, tad išlaidavimas kolektyvinei gynybai yra nenaudingas, o jį skatina tik tie, kurie kurdami dirbtines grėsmes, nori nukreipti pinigus į savo kišenes. Be to, siekiama pasinaudoti susiklosčiusia ypatinga situacija dėl COVID-19 ir taip dėl šios pandemijos visuomenėse kilusį nerimą nukreipti Kremliui palankiai linkme – šiuo atveju supriešinant išlaidas sveikatos apsaugai ir gynybai. Manipuliuojant skaičiais bandoma parodyti, kad esą sveikatos apsaugos sistema yra nepakankamai finansuojama dėl išlaidų karinėms reikmėms.
Kaip apsiginti?
Jau nekalbant apie tai, kad pats šaltinis, kuriame skelbiamas tekstas, yra Kremliaus dezinformacijos ruporas, dera atkreipti dėmesį ir į tai, kas yra teksto autorius. Finianas Cunninghamas pristatomas kaip įvairių leidinių bendradarbis, agrikultūrinės chemijos magistro laipsnio turėtojas. Ar tai suteikia pasitikėjimo kalbant gynybos, o ne žemės ūkio klausimais?
Taip pat autoriaus biografijoje teigiama, kad už savo žurnalistinę veiklą jis yra apdovanotas Serenos Shim vardo premija. Kokia gi tai premija? Svetainės Bellingcat atliktas tyrimas rodo, kad apdovanojimui pinigus teikia grupė, kuri remia Sirijos diktatorių Basharą Assadą. Apdovanojimai skiriami radikalios dešinės aktyvistams, sąmokslo teorijų plėtotojams, įvairiems „YouTube“ influenceriams. Jį gavęs yra ir „WikiLeaks“ kūrėjas Julianas Assange‘as.
„Association for Investment in Popular Action Committees“ yra pristatoma kaip skėtinė nepelno siekianti organizacija, veikianti tam, kad „atkreiptų dėmesį į klausimus, kurie yra esminiai siekiant tvarios taikos pasaulyje“. Praktikoje, kaip rodo tyrimas, tai reiškia pastangas didinti paramą Sirijos diktatoriaus režimui.
Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad tekste pateikiama statistika nėra paremta nuorodomis į šaltinius. Patikrinkime ją. Akivaizdu, kad skaičiai paimti iš Stokholmo taikos tyrimų instituto duomenų bazės (https://bit.ly/3dKUmgl) ir nėra laužti iš piršto. Tačiau svarbu ne imti vadovautis grynais skaičiais, o atkreipti dėmesį į tai, kokia dalis BVP valstybėse yra skiriama gynybos reikmėms. Statistika rodo, kad Italija gynybos reikmėms skiria 1,22 proc. BVP, o Ispanija – 0,92. Tai yra mažiau nei NATO įsipareigojimas skirti 2 proc.
Tekste pateikiama statistika nėra paremta nuorodomis į šaltinius.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Pasaulio banko duomenys rodo, kad ta pati Rusija 2018 metais karinėms išlaidoms skyrė 3,9 proc. BVP. Tuo tarpu, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai Rusija skyrė 5,27 proc., o Italija – 8,9 proc., Ispanija – 9 proc., Lietuva – 6,67 proc. BVP. Tad akivaizdu, kad Rusija kitus kaltina tuo, kuo visų pirma užsiima pati.
Taip pat galime pažvelgti į tokių valstybių kaip Lietuva, Latvija ir Estija išlaidas gynybai. Nuo 2014 iki 2019 metų išlaidos gynybai jose atitinkamai išaugo 626 mln., 412 mln. ir 199 mln. Eurų ir dabar siekia atitinkamai 2,03, 2,01 ir 2,14 proc. šių valstybių BVP. Tokį išlaidų augimą visų pirma skatino ne JAV spaudimas, o nacionaliniai susitarimai, pasiekti iki šiol besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje siekiant stiprinti gynybinius pajėgumus ne tik perkant ginkluotę, bet ir investuojant į kibernetinės saugos užtikrinimą ir kitas priemones, leidžiančias atremti Rusijos hibridinio karo veiksmus.
Šiuo tekstu „Sputnik“ siekia pakurstyti nusivylimą NATO kaip esą Europos valstybėms visiškai nenaudinga ir tik JAV interesams tarnaujančia institucija.
Galiausiai verta atkreipti dėmesį į tai, kaip subliūkšta Kremliaus teiginiai, kad Rusija nekelia aljansui jokios grėsmės. Kaip pavyzdį galima paminėti kad ir NATO reikštą susirūpinimą dėl Kaliningrado srityje dislokuojamų raketų kompleksų „Iskander“, galinčių nešti branduolinį užtaisą. Pernai, kaip skelbė portalas 15min, Rusijos kariuomenė patvirtino, kad Kaliningrado srityje dislokuotos pajėgos aprūpintos raketų kompleksais „Iskander“. Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Tad, anot ekspertų, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.
Visa tai yra pakankami argumentai už narystę tokioje svarbioje kolektyvinės gynybos organizacijoje kaip NATO ir sumala į miltus Kremliaus dezinformaciją, kuria siekiama ne atspindėti esamą situaciją, o naudotis žiniasklaida kaip ginklu siekiant susilpninti pasirinktą taikinį.
