Kaip praneša „Northwest Herald“, tiek laiko teismui reikia, kad peržiūrėtų ekstradicijos įstatymą, pagal kurį N.Venckienė turi būti grąžinama į Lietuvą.
Skelbiama, kad buvusi teisėja iš Lietuvos, kurios namais nuo 2013-ųjų buvo tapęs Crystal Lake rajonas Čikagoje, o dabar – Metropoliteno pataisos namai, pirmadienį išgirdo, kad jos ekstradicija stabdoma.
Lietuvos prokurorai siekia N.Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.
N.Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.
N.Venckienės advokatų pateiktame 46 puslapių ieškinyje tvirtinama, kad JAV Aukščiausiasis Teismas neatnaujino gairių dėl pagrindinių ekstradicijos įstatymo nuostatų nuo XIX amžiaus. Ieškinyje sakoma, kad N.Venckienės byla yra galimybė išaiškinti tą teisės aktą.
Anksčiau šiais metais Čikagos apeliacinis teismas atmetė jos skundą dėl ekstradicijos iš dalies remdamasis viena 1896 metų nutartimi.
N.Venckienė turėjo leidimą gyventi ir dirbti JAV, tačiau 2018-ųjų vasario 13-ąją ji pasidavė šalies teisėsaugai, sužinojusi, kad pareigūnai siekia jos arešto.
Ji tikėjosi, kad Valstybės departamentas pripažins jai iškeltus kaltinimus politiškai motyvuotais, tokiu atveju jos ekstradicija būtų neįmanoma. Tačiau 2018-ųjų balandį JAV valstybės departamentas atsisakė tai padaryti.
Čikagos apeliacinis teismas liepą atmetė N.Venckienės skundą ir tvirtinimą, kad Lietuvos iškelti kaltinimai turi „politinį aspektą“.