Didžiausią riziką susirgti meningokokine infekcija turi vaikai iki 5 metų ir vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Dėl to, kad vaikų imunitetas dar pilnai nesusiformavęs, o vyresniame amžiuje žmonių imunitetas jau yra nusilpęs.
Pasak gydytojo A.Unikausko, kai kurie žmonės turi meningokoką, bet ne visiems jis patenka į kraują. Meningokokas yra bakterija, kuri susilpnėjus imunitetui prasiskverbia gilyn ir patenka į kraują. Kraujagyslėse infekcija pradeda daugintis ir yra išnešiojama po visą organizmą. Taigi išsivysto sepsis, kuris sukelia šoką.
Sepsis pažeidžia organizmo kraujagysles, o neaprūpinami reikalingomis medžiagomis žmogaus audiniai ir galūnės pradeda gangrenuoti. Tai vyksta žaibišku greičiu, todėl tuo metu gydytojai jau ne visada gali išgelbėti žmogų. Negydant mirtingumas nuo meningokokinės infekcijos siekia 70–90 proc.
Ligą sunku diagnozuoti, nes iki 8–10-os ligos valandos nėra jokių simptomų, signalizuojančių apie meningokokinę infekciją, tik įprasto peršalimo simptomai ir karščiavimas. Todėl pusė vaikų po pirmos gydytojų apžiūros yra išleidžiami namo. 8–12 valandomis jau gali atsirasti kojų skausmas, šaltkrėtis ir labai aukšta temperatūra. 12–24 valandomis atsiranda odos bėrimai ir kraujosruvos, kurie signalizuoja apie odos ir vidaus organų žūtį.
Meningokokine infekcija užsikrečiama labai paprastai – oru sklindančiais lašeliais kontakto su kitais žmonėmis metu. Infekcijos riziką galima sumažinti vėdinant ir tinkamai valant patalpas, dažnai plaunant rankas, vengiant artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Taip pat galima skiepytis.
