Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo tas, kuris pasakė, kad tėra laiko klausimas, kada Lietuvoje įsikurs viena agresyviausių ir didžiausių pasaulio biotechnologijų kompanijų – „Monsanto“.
Lyg išgirdę startinio pistoleto šūvį, po ministro pareiškimo prie starto linijos naujam bandymui išsirikiavo GMO lobistai. Dainius Lygis, Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjas, stvėrė vėliavą: „Aš – už!“ Prieš porą savaičių GMO lobistai surengė konferenciją, kurią finansavo su ta „Monsanto“ siejama visuomeninė organizacija. Į renginį, per kurį buvo tariamasi dėl genetiškai modifikuotų „augalų“ invazijos į Lietuvos laukus, nepakviestas nė vienas GMO paleidimo į Lietuvos ekosistemą kritikas.
Profesorius Leonas Grinius, Biotechnologijos instituto ekspertas, markstosi ir ilgai tyli paklaustas, kodėl į konferenciją nebuvo kviesti profesorė Dalia Brazauskienė, profesorius Antanas Svirskis. Ir vienas, ir kitas stovėjo prie Lietuvos ekologinės žemdirbystės ištakų.
„Nežinau, ar yra... buvo orgkomitetas, buvo atstovai iš įvairių organizacijų. Orgkomitetas sudarė pranešėjų sąrašą, – mykia it koks pamokos neišmokęs studentas profesorius L.Grinius. – Toks buvo orgkomiteto sprendimas.“ Jį papiktino Lietuvos žalieji, kurie tos gerai cenzūruotos nuo kritikų konferencijos dalyvius pasitiko plakatais ir šūkiais. Juk viskas buvo taip gerai suplanuota. Ministro D.Kreivio pareiškimas radosi tuo pat metu, kai „Monsanto“ pateikė naują paraišką sėti savo GMO atviruose Lietuvos laukuose, kad jų genetinę informaciją vėjas, vabzdžiai ir paukščiai išnešiotų kilometrų spinduliu. Tada kelio atgal nebebūtų.
Dr. Algimantas Paulauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjas, dėsto planą: „Mes norim tiems tyrimams dirvožemio: kaip keičiasi elementai ir tas, kas užauga, koks gali būti pernešimas, kaip gali dalyvaut netgi paukščiai – užkrės ar neužkrės, vabzdžiai kokie. Kadangi dabar nieko nėra – nulis Lietuvoje.“
Spėjama, jog mažos, bet labai korumpuotos Lietuvos globaliai kompanijai „Monsanto“ prireikė ne tiek dėl jos laukų platybių, kiek dėl tos rankos, kurią mūsų vidutinės grandies biurokratai Briuselyje jau kelia už GMO. Šiuo metu Europoje galioja tvarka, kad atsisakyti įsileisti į savo teritoriją naujas GMO rūšis šalys negali savarankiškai. Atsisakyti panūdusios valstybės argumentus svarsto visos šalys narės.
O toji „Monsanto“ ragina kraštą ne iš principo apsispręsti, ar šis nori ją įsileisti su visais tais genetiniais išsigimėliais, bet siūlo po vieną rūšį. Nepatinka ta, imk kitą! Taip GMO ilgai besipriešinusioje Europoje pavyko sudaiginti ir išauginti jau ne vieną derlių.
Žiurkėms – bloga, o žmogui?
Vienas iš sunkiausiai atsakomų klausimų, kurio galima paklausti GMO stūmikų ir atvirų „Monsanto“ bendrovės lobistų, tai jų bulviažmogių, bakterijaaugalių ir augalavirusių poveikis šiltakraujams gyvūnams.
Jiems ypač nepatinka prašymai pakomentuoti biologijos mokslų daktarės Irinos Jermakovos ir jos kolegos vengro Arpado Puštajaus tyrimų su laboratorinėmis žiurkėmis rezultatus. Profesorius L.Grinius nenorom pripažįsta: taip, A.Puštajus pašėrė peles genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir „jų žarnyno paviršiuje atsirasdavo pokyčių“. Lyg apgailestaudamas profesorius priduria, kad tam A.Puštajui pavyko išspausdinti savo tyrimų rezultatus prestižiniame britų medicinos žurnale „The Lancet“. Dar kartą pagalvojęs L.Grinius prisimena, jog austrai, visai neseniai pašėrę genetiškai modifikuotų kukurūzų miltais peles, uždraudė savo teritorijoje biotechnologijų kompanijų jiems pirštą GMO. „Ketvirtoj ar penktoj kartoj sumažėja prieaugis. Toks yra darbas. Paskelbtas praėjusių metų lapkričio mėnesį“, – neneigia nesėkmės profesorius.
Profesorė D.Brazauskienė neslepia emocijų: „Mane sukrėtė tai, kad žiurkių organuose – širdyje, kepenyse, pavartojus GMO bulvių, rasta pakitimų, jie buvo nenormaliai padidėję. Vadinasi, tas maistas kelia didelę riziką ir žmonėms.“ Profesorė įspėja, kad GMO, kaip rodo tyrimai, gali paveikti visą organizmą. Žiurkės gaišta, o žmogus vis vien valgo? „Taip, žmogus valgo“, – patvirtina profesorė.
Mane sukrėtė tai, kad žiurkių organuose – širdyje, kepenyse, pavartojus GMO bulvių, rasta pakitimų, jie buvo nenormaliai padidėję. Vadinasi, tas maistas kelia didelę riziką ir žmonėms. Teigė profesorė.
Prastai baigėsi ir žiurkėms, kurios buvo pašertos genetiškai modifikuotais pomidorais. Ėmė kraujuoti skrandžiai. GMO skverbimuisi į Lietuvą prieštaraujančio ekologo Andriaus Gaidamavičiaus teigimu, yra maždaug 75 dokumentuoti moksliniai tyrimai, įrodantys, jog GMO esmingai kenkia žinduoliams, kurių grupei priklauso ir homo sapiens.
„Tačiau mūsų valdininkai lyg tyčia vengia apie tuos tyrimus žinoti ir vis aiškina, kad GMO neigiamas poveikis nėra įrodytas“, – piktinasi klastingais lobistais, kuriems algos mokamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, A.Gaidamavičius.
Profesorius A.Svirskis pasakoja atvejį, kai GMO tiesiogiai paveikė žmogų, o ne jam gana tolimą žiurkę. „Šešių kaimų darbininkai, kurie rinko ir krovė GMO medvilnę, dėl odos ir akių alergijos buvo paguldyti į ligoninę. Indijoje tokios nuimtos medvilnės ražienose ganėsi avys. Ketvirtis bandos krito, nes, kaip paaiškėjo, apsinuodijo“, – sako profesorius.
Norėdami suprasti, kodėl atsitinka tokie dalykai, kreipėmės į GMO šalininką A.Paulauską paaiškinimo, ką jie tokio daro su tais augalais, kad bulvė, braškė ar pomidoras staiga pasidaro klastingi.
Virusas atgabena vėžį, bet viskas – žmonijos labui
A.Paulauskas mums paaiškino, jog virusas turi natūralią savybę prisikabinti prie šeimininko DNR ir pakeisti jos veikimą sau reikalinga linkme. Biotechnologai, anot daktaro A.Paulausko, naudoja tą patį principą: „Kadangi čia yra kaip vektorius, kuris leidžia pernešti tam tikrą informaciją.“ – „Tas virusas?“ – „Taip, juos naudoja perkėlimui“, – profesorius patvirtina, kas yra biotechnologų sąjungininkas prieš natūralią gamtą. Taip svetima genetinė medžiaga patenka į nieko neįtariančio augalo genetinę programą.
Dar gali padėti ir bakterijos. A.Paulauskas siūlo azotą fiksuojančios bakterijos pavyzdį. „Gumbus sukelia. Mes turim tokių augalų, kurių šaknyse didėja gumbai, dauginasi jų kiekis. Tai sukelia pati bakterija, kurios plazmidė turi savybę padidinti ląstelių dalijimąsi. Na, grynai kaip onkologinės arba vėžinės, kaip sakoma, didelis kiekis pasidaugina“, – pasakoja A.Paulauskas. Čia jis aiškina, kaip dirbtinai „pagerinami“ rapsai, kuriuos biotechnologijų verslas siūlė paskleisti Lietuvos laukuose.
Žinia, rapsai priklauso kryžmažiedžių šeimai ir Lietuvoje turi daug giminaičių. Jeigu GMO stūmikams būtų pavykę, dabar jau dideliuose Lietuvos plotuose apie ekologinę žemdirbystę ir bitininkystę nebūtų nė šnekos. Ekologinėje produkcijoje GMO priemaišų negali būti nė pėdsako.
Taigi bakterijų plazmidės sukelia augalui vėžį ir jis tampa nenatūraliai gumbuotas. Gal ir neblogai, tik viena bėda – tas „vėžinis“ genas atkeliauja į augalą kartu su atsparumo antibiotikams genu, pasiskolintu iš viruso. Kam to reikia? Nors biotechnologija skamba išdidžiai, iš tiesų toje srityje žmonijos žinios labai ribotos. Augalas svetima informacija apšaudomas aklai, o tam, kad būtų įsitikinta, jog pavyko, kartu su tuo vėžiu šaunamas dar vienas svetimkūnis – jis leidžia sužinoti, ar eksperimentas pavyko. Tam ilgą laiką GMO buvo diegiamas atsparumas antibiotikams.
Dabar šis metodas Europoje jau uždraustas, tačiau prieš pusantrų metų būtent tokį ateivį mėginta prakišti Lietuvoje, kad jis čia skleistų savo genetinę informaciją ir įsikibtų į kol kas natūralią Lietuvos augaliją.
Daktaras Vaclovas Jurgelevičius, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto GMO tyrimų skyriaus vedėjas, tęsia mūsų pradžiamokslį: „Į kukurūzus įterptas genas suteikia vabzdžiams tokį pojūtį, kad jie nepuola tų kukurūzų. Šis genas priverčia augalą gaminti specialų toksiną, kuris veikia vabzdžius.“
Koks tai toksinas, pone Jurgelevičiau? „Tas pats, kurį dabar pilam į Nemuną ir naikinam mašalus, kad mūsų nekandžiotų, tai yra vadinamasis biocidas“, – sako žmogus, atsakingas už tai, kad Europoje neaprobuoti GMO nepatektų ant mūsų stalo. Anot jo, šitą toksiną gaminantys kukurūzai žmonių ir kitų žinduolių neveikia.
Todėl mus ir mūsų maistui auginamus gyvulius tais organizmais, atrodančiais kaip tikri kukurūzai, ir šeria. Ir masiškai šeria. Sako, kad gerai užvalgius mėsytės iš modernaus kiaulių fabriko, kuriame gyvulys užauga per tris mėnesius, ant jūsų nutūpę uodai gali ir nemirti. Kol kas. I.Jermakovos tyrimai su žiurkėmis parodė, jog GMO poveikis pasireiškia palikuonims. Daktaras A.Paulauskas desertui papasakoja apie braškę, kuriai „įsiuvo“ žuvies geną, kad ji šaldoma nesuirtų.
Ministras siūlo svajoti
Ūkio ministras D.Kreivys, labai netikėtai įsiliejęs į GMO šalininkų chorą, dabar aiškina buvęs ne taip suprastas. Taip, jis važiuoja į JAV, kad asmeniškai susitiktų su „Monsanto“ atstovais ir pakviestų juos investuoti Lietuvoje. Tačiau ministras labai prieštarautų atviro lauko eksperimentams. Kodėl D.Kreivys mano, kad „Monsanto“ pakeis savo planus, jeigu kompanija jau pateikė naują paraišką sėti savo GMO taip, kad jie sąveikautų su natūralia gamta?
„Man visai nesvarbu, ko ji nori“, – išdidžiai numoja ministras ir ima dėstyti savo planą. Sekdamas pasaulio biržų biuletenius jis pamatė, jog smunkant pasaulio ekonomikai biotechnologijų kompanijos vis dar traukia investuotojus. Kodėl? Todėl, kad pasaulyje yra labai daug žmonių ir per mažai maisto. Lietuva, turinti žemės ūkio mokslinį potencialą, anot ministro, galėtų pamėginti užsidirbti iš pasaulio demografinės krizės.
Tik, žinoma, jokių atviro lauko eksperimentų. To jau tikrai nebūsią. Iškart po šio interviu ir buvo surengta GMO šalininkų konferencija, kurios dalyviai mums aiškino apie atviro lauko eksperimentų svarbą Lietuvoje. Nesusipratimas?
Ministras tvirtina, kad jis niekaip nesusijęs su GMO lobistais. „Kur bitininkus dėsit, kur ekologinius ūkininkus?“ – klausiame ministro. „Mes nieko nemažinam: nei bitininkų, nei ekologinių ūkininkų. Nešnekam, kad užsiimsim masiniu GMO auginimu“, – aiškina ministras ir priduria... esąs biožemdirbystės šalininkas. Paklaustas, ar tai nėra tas pats, kas GMO auginimas, ministras sutrinka ir pareiškia, kad nenori būti egzaminuojamas. „Monsanto“ pavadinimą jis išgirdęs atsitiktinai, tyrinėdamas vertybinių popierių biržų biuletenius.
Egidijus Čibirauskas, ekologas, pasakoja, kad „Monsanto“ esanti labai „efektyvi kompanija“: „Jai apsimoka papirkti valdininką, pavyzdžiui, pasiūlyti darbą „Monsanto“ kompanijoje, kai jis išeis (arba bus išmestas) iš valdiškos tarnybos. Kanadoje trys GMO priežiūros pareigūnai pranešė, kad jiems „Monsanto“ pasiūlė per 1 mln. JAV dolerių kyšį. Kompanija aiškino norėjusi skirti tą sumą mokslui, bet žmonės, kurie dalyvavo tame susitikime, patvirtino – siūlė kyšį.“
