Apie tai, kaip jam patinka žvelgti į vieną prezidentūros rūmuose kabantį paveikslą – vieno ryškiausių XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios Vilniaus krašto dailininkų Ferdinando Ruščico kūrinį „Praeitis“, G.Nausėda papasakojo LRT Klasikos laidai „Pakeliui su klasika“.
„Neatsitiktinai mes esame prie šio paveikslo. Tai yra Ferdinando Ruščico 1899 metais tapytas paveikslas „Krėvos pilis“. Beje, čia vienas iš Krėvos pilies gyventojų – Vytautas Didysis – puikuojasi prieš mano darbo stalą“, – interviu sakė šalies vadovas.
Anot prezidento, F.Ruščicas turbūt vienas labiausiai jį intriguojančių XX amžiaus dailininkų, kūrusių ir Lietuvoje.
G.Nausėda aiškino, kad nors tai buvo žmogus, viena koja tarytumei stovėjęs Lenkijoje, kita – Lietuvoje, jo tapyba gal šiek tiek rūsti, kartais net niūroka, teikia daugybę peno pamąstymams – ypač istorine tematika.
„Dar vienas mūsų eksponatas, kurį taip pat laikinai deponuojame kitoje prezidentūros salėje, yra garsusis jo paveikslas „Praeitis“, kuris yra didelio formato. Kartais, nuėjęs į tą salę, patyliukais vienas atsisėdu ir pamedituoju, mėgindamas tą praeitį suvokti, suprasti, perkošti per savo įsivaizdavimo ir patirčių prizmę“, – LRT KLASIKOS laidai „Pakeliui su klasika“ kalbėjo G.Nausėda.
J.Basanavičiaus bronzinis bareljefas
Didžioji dalis meno kūrinių, eksponuojamų prezidento rūmuose, yra įsigyti prezidentų Algirdo Brazausko bei Valdo Adamkaus kadencijų metu, kai veikė Prezidentūros interjero įrangos ir meno kūriniams įsigyti komisija, sudaryta prezidento dekretu.
Kaip nurodė prezidento Komunikacijos grupės atstovai, Prezidento kanceliarijai priklauso keliasdešimt įvairių baldų ir meno kūrinių, įtrauktų į kilnojamų kultūros vertybių registrą.
Beveik visi meno kūriniai, priklausantys Prezidento kanceliarijai arba deponuoti iš įvairių muziejų, yra eksponuojami atvirose rūmų erdvėse.
Prezidento rūmuose šiuo metu eksponuojami iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Rokiškio krašto muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus deponuoti kūriniai.
Kaip sakė prezidentūros atstovai, Prezidento kanceliarija turėjo ir deponavimo sutarčių su pačiais autoriais.
„Savo ruožtu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra deponavusi eksponatų Vytauto Didžiojo muziejui, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui (Istorinei Lietuvos Respublikos prezidentūrai Kaune)“, – nurodė jie.
G.Nausėdos kabinete virš židinio kabo Vytauto Didžiojo paveikslas (kopija, XVII a. nežinomas dailininkas, drobė, aliejus). Tai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatas.
Šioje vietoje jis nuo to laiko, kai Simono Daukanto aikštės rūmuose įsikūrė prezidentūra.
„1926 metais Juozo Zikaro sukurtas Jono Basanavičiaus bronzinis bareljefas – Lietuvos dailės muziejaus eksponatas – į prezidento kabinetą atkeliavo prezidento G.Nausėdos iniciatyva“, – teigė prezidento Komunikacijos grupės atstovai.
