Mokslininkams pranešus, kad kovo 19-ąją Mėnulis prie Žemės priskries arčiausiu atstumu nuo 1992-ųjų, kartu tenka aiškinti, jog tai nesukels ugnikalnių išsiveržimų, didžiulių potvynių ir žemės drebėjimų, kuriuos pranašauja įvairių apokaliptinių scenarijų kūrėjai, nuolat prabylantys ir apie pasaulio pabaigą. Šį šeštadienį Mėnulis nuo mūsų planetos bus nutolęs tik maždaug per 354 tūkst. km.
Ar kalbant apie šį faktą dera vartoti žodelį „tik“, paklausėme Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus dr. Gunaro Kakaro. „Keliaudamas aplink Žemę, Mėnulis tai priartėja, tai nutolsta ir šie atstumai svyruoja. Kovo 19 d. Mėnulis bus tik apie 2000 km toliau nei maksimalus jo priartėjimas. O šiaip mažiausias ir didžiausias Mėnulio nuotolis nuo Žemės svyruoja apie 50 tūkst. km. Tad šis priartėjimas prie Žemės tikrai bus įspūdingas, nors tai gana dažnas reiškinys, nesukėlęs jokių didelių katastrofų Žemėje“, – paaiškino dr. G.Kakaras ir pridūrė, kad minėtą dieną Mėnulio plotas danguje bus apie 15 proc. didesnis.
Primindamas, kad Mėnulis, skriedamas apie Žemę, visada buvo su žmonija, mokslininkas nesistebi, kad šis dangaus kūnas yra persunkęs pasakas, mitologiją, prietarus ir kad dalis žmonių labai sureikšmina Mėnulio paslaptį, jo šviesos ryškumą, fazių įtaką visam, kas gyva. „Jeigu, tarkim, kažkur jau ruošiasi išsiveržti lava ir jai trūksta labai mažyčio postūmio, šis postūmis gali būti Mėnulio įtaka potvynio bangai, besiritančiai per vandenynus. Tačiau to neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė pašnekovas. Jis iš Etnokosmologijos muziejaus lankytojų ne kartą girdėjo prašymą konkrečiai atsakyti ne tik apie Mėnulio įtaką Žemei ar žmogui, bet ir išsklaidyti abejones dėl ateivių iš kitų planetų.
Šis Mėnulio priartėjimas prie Žemės tikrai bus įspūdingas, nors tai gana dažnas reiškinys.„Klausiama labai paprastai: yra ar nėra? Iš mokslo žmonių reikalaujama arba paneigti, arba patvirtinti. Tačiau tarp šių dviejų teiginių plyti nepaprastai unikalus nepažintas pasaulis, kurį aš vadinu Nežinomybe, ir rašau didžiąja raide. Kad ir kur mes bežengtumėm – gyvybės atsiradimo Žemėje link, tolimesnės civilizacijos egzistavimo galimybių šioje planetoje link, proto egzistavimo Visatoje link – visur susidursime su ja. Su Nežinomybe“, – pasakojo dr. G.Kakaras ir, sugrįžęs prie Mėnulio temos, dar pridūrė, kad, nors ir nebūdamas prietaringas, nesijaučia labai patogiai, kai nakties metu pilnatis šviečia į veidą. „Nors štai mano žmona Marija labai džiaugiasi pilnatimi ir jos šviesa kambaryje“, – tvirtino Etnokosmologijos muziejaus direktorius.
Kartu su pilnatimi – ežere
Per pilnatį užuolaidą užtraukia ir fizikas, etnologas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka. Tačiau užtraukia tik dėl to, jog pilnačiai pašvietus į veidą, jis naktį dažniau atsibunda. „Bet aš turiu ir keistą hobį – šviečiant pilnačiai paplaukioti ežere. Man tai yra didžiulis malonumas“, – šypsodamasis teigė mokslininkas.
Jis pasakojo, kad anksčiau kaimo žmonės nuo pilnaties labai saugodavo vaikus ir imdavosi įvairiausių priemonių, kad Mėnulio šviesa nepatektų į kambarį. „Jeigu mėnesiena miegantį vaiką apšviesdavo, buvo manoma, kad šis susirgs, pradės blogai miegoti. Taip atsitikus, žmonės imdavosi įdomių procedūrų. Pavyzdžiui, į kūdikio marškinėlius įvilkdavo kultuvę ir mesdavo ją mėnesienoje per namo stogą. Manyta, jog visas tas blogumas atitekdavo kultuvei, o vaikas pasveikdavo. Arba ant palangės papildavo smėlio ir jame atspausdavo vaiko pėdeles – blogis smėlyje ir pasilikdavo“, – kalbėdamas su „15min“ vardijo pašnekovas.
Per pilnatį sapnai tikrai yra ryškesni, labiau sukeliantys įtampą.Nepaisant visuomenės modernėjimo ir kitimų jos kultūroje, kaimuose į Mėnulio fazę iki šiol žvelgiama įdėmiai. „Tai yra senolių palikimas, kuris perduodamas iš kartos į kartą“, – pastebi prof. L.Klimka. Jis pasakojo, kad žvilgsnis į Mėnulį dažniausiai kreipiamas prieš sėją – tai, kas vaisius ar žiedus brandina virš žemės, sodinama „per jauną Mėnulį“, o šakniavaisiai paprastai sodinami „Mėnuliui dylant“, t. y. po pilnaties.
Etnologas teigia, kad nėra klaidinga manyti, jog su Mėnulio pilnatimi susiję ir objektyvūs reiškiniai, kuriuos patiria žmogus. Pirmiausia, dėmesį reikėtų atkreipti į fizikinę realiją, kad, esant pilnačiai, fiksuojamas ir potvynio bangos maksimumas.
„Tai veikia bet kokią biologinę sistemą, mūsų psichofizinius procesus. Pavyzdžiui, per pilnatį sapnai tikrai yra ryškesni, labiau sukeliantys įtampą“, – aiškino mokslininkas, apie pilnatį kalbėjęs ir su medikais. Šie jam patvirtino, kad per pilnatį padaugėja savižudžių, žmones dažniau ištinka įvairios psichofizinės krizės. „Galiausia, ir valdininkai yra pastebėję, kad interesantų su visokiomis nepagrįstomis pretenzijomis per pilnatį būna daugiau. Kad pilnatis žmogų veikia, galime matyti ir iš policijos suvestinių“, – kalbėjo prof. L.Klimka.
Ir grožisi, ir nerimauja
Jeigu Mėnulis veikia vandenį, orą, procesus gamtoje, natūralu, kad jo įtakos negali išvengti ir žmogus. Tačiau Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė-psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė pastebi, kad mes neretai savo jausenas susiejame su pilnatimi, nors lygiai taip pat jautėmės ir per jaunatį.
„Čia kaip ir su pranašiškais sapnais. Galbūt mes tokius ir sapnuojame, tačiau jeigu niekas neatsitinka, juos ir pamirštame, o jeigu kažkas išsipildo, tai labai sureikšminame“, – sakė psichologė.
Ji prisiminė skaičiusi testą, kai žmonių buvo paprašyta pasižiūrėti į žvaigždėtą dangų ir pasakyti, ką jie jaučia. „Dalis žmonių pakėlė akis, pasižiūrėjo į žvaigždes, mėnesieną ir pasidžiaugė, kad labai gražu. Kita dalis pasižiūrėjo į dangų ir atsakė, kad jaučiasi labai maži ir menki šiame pasaulyje. Požiūrio skirtumą galima susieti su žmogaus nuostatomis, su jo asmenybės branda. Jeigu žmogus yra baikštesnis, dirglesnis, jam pilnatis gali sukelti dar didesnį nerimą“, – pasakojo D.Balčiūnienė.
Pašnekovė tvirtino, kad ir tarp jos klientų būna tokių, kuriems Mėnulis ar ryškios žvaigždės kelia asociacijas su pasaulio pabaiga. „Mėnulis jiems tarsi primena, kad žmogaus šiame pasaulyje laukia kažkas bloga. Tačiau aš tai siečiau ne su Mėnuliu, o su žmogaus emocine būsena, su jo nerimu. Mėnulis šiuo atveju yra lyg išorinis ženklas, kuris tą nerimą sustiprina“, – aiškino psichologė.
