Seimo nario Žilvino Šilgalio siūlymas kitais metais Vilniui padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį nuo dabartinių 40 proc. iki 45 proc. palaikymo Seime vakar nesulaukė. 33 parlamentarai balsavo už, 30 – prieš, o 55 susilaikė, tad šis pasiūlymas buvo atmestas. Būtent to ir pageidavo Vyriausybė.
Vyriausybės atsakomybė
Tokį Seimo sprendimą Vilniaus meras A.Zuokas įvertino trumpai: Lietuvos sostinė atsidūrė per plauką nuo bankroto. „Šiuo atveju visko gali būti. Bet tokia situacija, kokia yra šiuo metu, yra Vyriausybės atsakomybė“, – „15min“ sakė A.Zuokas.
Mes kito kelio neturime, nors mums nėra malonu bylinėtis su Vyriausybe, – kalbėjo A.Zuokas.
Meras įsitikinęs, kad šis Seimo sprendimas paremtas politikavimu, o ne ekonomine logika.
„Sumažinti metinį grynojo skolinimosi limitą Vilniui nuo 40 proc. iki 35 proc. Vyriausybė siūlė tik iš politinių paskatų, nes Finansų ministerija ir bendra savivaldybės bei ministerijos darbo grupė siūlė kitokį sprendimą. Sumažinus limitą mes neturėsime galimybių kitais metais gauti kreditų grąžinti ankstesnes skolas, kurios atsirado praėjusioje kadencijoje“, – aiškino meras.
Tačiau ir čia Seimas palaikė ne miesto, o Vyriausybės poziciją ir nutarė, kad skolinimosi limitas Vilniui mažės – metinė grynojo skolinimosi riba bus 35 proc.
Bylinėsis teisme
A.Zuoko žodžiais, per praėjusios tarybos kadencijos metus Vilniaus skolos išaugo nei daug, nei mažai – puse milijardo litų. Tai verčia ieškoti būdų, kaip teks gyventi 2012 m.
„Vienas iš pagrindinių sprendimų – mūsų teisininkai nagrinėja ir ruošia galimą ieškinį prieš Vyriausybę, kuri savo planavimu, sprendimais per praėjusią kadenciją Vilniaus skolas padidino nuo 274 mln. Lt iki 819 mln. Lt. Mes kito kelio neturime, nors mums nėra malonu bylinėtis su Vyriausybe. Tačiau Vilniaus gyventojai negali būti įkaitais tokių keistų Vyriausybės arba Seimo sprendimų“, – kalbėjo A.Zuokas.
Kitur nėra ministerijų
Tačiau sprendimus priėmę Seimo nariai A.Zuoko kaltinimus atmeta.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Artūras Zuokas |
Anot vieno iš aršiausių GPM dalies didinimo Vilniaus miestui kritikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Edmundo Pupinio, Vilniuje surenkama daugiausia GPM tik todėl, kad čia įsikūrusios ministerijos, didžiųjų įmonių pagrindinės būstinės, kurių vadovai gauna didelius atlyginimus.
„O jų visų „tarnai“ gyvena kitose savivaldybėse – tai žmonės, kurie dirba draudimo kompanijų agentais, bankų tarnautojais ir pan. Bet jeigu nebūtų tų žemesnių grandžių, centrai irgi nebūtų reikalingi. Motyvas, kad Vilniuje visi dirba, o kitur niekas nedirba, neteisingas, nes yra atvirkščiai, tik ten žmonės mažiau uždirba“, – įsitikinęs Seimo narys.
E.Pupinio, kuris yra dirbęs Utenos meru, teigimu, ne gyventojų bėda, kad, pavyzdžiui, Utenoje ar Kaune nėra Finansų ar Ūkio ministerijų, dėl kurių tose savivaldybėse kurtųsi ir verslas. Paprasčiausiai tokia esanti valstybės struktūra ir natūralu, jog sostinėje kuriasi pagrindinės būstinės. Todėl, Seimo nario manymu, Vilniaus problemas spręsti kitų savivaldybių sąskaita būtų neteisinga.
„Reikia matyti visą Lietuvą“
Jam pritaria ir Vilniuje, Karoliniškių apygardoje, į Seimą išrinkta TS-LKD atstovė Danutė Bekintienė. Parlamentarė teigė pagal Konstituciją esanti Lietuvos Respublikos Seimo narė, todėl privalo matyti visumą, o ne vien Vilnių.
„Vilnius yra pati stipriausia savivaldybė, kitos silpnesnės, jų galimybės kitokios. Žinau, kad į Vilnių atvažiuoja dirbti įmonės ir iš Varėnos, ir iš Ukmergės, ir iš kitų savivaldybių, kurios čia palieka dalį savo pinigų. Tai kuo kaltos tos savivaldybės, kad jos tų pinigų negauna? Reikia būti sąžiningiems ir matyti visą Lietuvą, ne vieną tik Vilniaus miestą“, – kalbėjo buvusi ilgametė Karoliniškių seniūnė.
Tačiau parlamentarė pritarė siūlymui didinti Vilniaus skolinimosi limitą, nes to nepadarius, jos žodžiais, gali įstrigti tokie dideli projektai, kaip vakarinis aplinkkelis.
Vilniaus savivaldybė skelbia, kad Seime yra 60 parlamentarų, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje. 26 iš jų balsavo prieš didesnės GPM dalies skyrimą Vilniui, tarp jų – sostinėje vienmandatėse apygardose išrinkti Mantas Adomėnas, Andrius Kubilius, Artūras Melianas, Paulius Saudargas.
Ankstesni merai irgi stengėsi
Reikia būti sąžiningiems ir matyti visą Lietuvą, ne vieną tik Vilniaus miestą, – sakė D.Bekintienė.
Apie tai, kad pagal galiojančią metodiką skirstant GPM Vilnius praranda nemažą dalį biudžeto įplaukų, kalbėjo ne vienas Vilniaus meras.
Buvęs miesto vadovas Vilius Navickas net mąstė apie galimybę pritaikyti tam tikras sankcijas tiems žmonėms, kurie gyvena Vilniuje, bet gyvenamąją vietą yra deklaravę kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, nepriimti jų vaikų į vaikų darželius.
Seimo pirmininkę Ireną Degutienę apie nepalankią Vilniui GPM surinkimo ir skirstymo tvarką yra informavęs ir mero pareigas ėjęs jos bendrapartietis Raimundas Alekna.
Kiti gauna daugiau
GPM, tenkantis vienam gyventojui, pernai Vilniuje siekė 577 Lt (2010 m. sausį sostinėje gyveno 560 tūkst. žmonių).
Kaune GPM vienam gyventojui siekė 829 Lt (348,6 tūkst. gyventojų), Klaipėdoje – 739 Lt (182,7 tūkst. gyventojų), Panevėžyje – 601 Lt (112 tūkst. gyventojų), Šiauliuose – 622 Lt (125,4 tūkst. gyventojų).
Daugumai savivaldybių grįžta 100 proc. jose surenkamo mokesčio, tik kelioms – mažiau. Vilniui grąžinama 40 proc. GPM, Kaunui – 94 proc., Klaipėdai – 86 proc. Vilnius iš tų 40 proc. dar dalį pajamų grąžina kitoms savivaldybėms, nes GPM mokamas tai savivaldybei, kurioje mokėtojas deklaruoja gyvenamąją vietą.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Jakeliūnas |
Stasys Jakeliūnas, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ finansų analitikas: Būklė labai bloga:
„Jeigu valstybės gali bankrutuoti, gali bankrutuoti ir miestai. Vilniaus skolos siekia daugiau nei 800 mln. Lt, o metinis biudžetas – apie milijardą, vadinasi, 80 proc. pajamų yra skolos. Tai vien kiek reikia mokėti paskolų palūkanų, o jeigu dar norima vykdyti kažkokius projektus...
Žinoma, iš tikrųjų Vilnius turbūt nebankrutuos, jį gelbės. Kaip kad JAV Los Andželas, visa Kalifornija turėtų bankrutuoti, bet kažkas daroma ir nebankrutuoja. Bet finansine prasme Vilniaus būklė labai bloga, skolos santykis su pajamomis yra didžiausias Lietuvoje.
Aš nežinau, kokie Vilniaus savivaldybės planai, A.Zuoko ir dabartinės valdančiosios koalicijos politika, bet suprantu mero argumentus, kad Vilniuje dirba daug žmonių, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kažkur kitur, todėl GPM mokesčio surenkama Vilniuje daugiau, negu realiai jis gauna pagal nustatytas proporcijas.
Suprantamas ir jo pareiškimas, kad negrąžins skolos „Snorui“. Tai radikalus dalykas, bet kadangi „Snoras“ dabar jau valstybinis bankas, kurį valdo Vyriausybė, tai atsiranda terpė pokalbiui. A.Zuokas labai išradingas žmogus, gal jis ir demagogas, bet išradingumo jam galima tik pavydėti.
Atkreipti dėmesį, sukelti diskusiją tinka ir kreipimasis į teismą dėl Vyriausybės sprendimų. Nesakau, kad tai yra teisinga ar neteisinga, bet tokiai diskusijai ir argumentams pagrindo yra.
Siūlyčiau A.Zuokui galbūt pradėti galvoti ir apie pridėtinės vertės mokesčio dalies nukreipimą į savivaldybių biudžetus, tarkim, 1 proc. Vilniuje mažmeninės prekybos apyvarta didžiausia Lietuvoje, tad tai būtų nemažos įplaukos į sostinės biudžetą. Panaši praktika yra kitose šalyse, tarkim, JAV.
