Anot jo, šiuo metu remontas būtinas Preilos, Pervalkos ir Nidos krantinėms, statytoms prieš maždaug 60 metų.
„Dabar tik Juodkrantės krantinė yra geros būklės, jai remonto nereikės dar daug metų, o Nidoje, Preiloje bei Pervalkoje jos statytos apie 1960-uosius ir yra visiškai susidėvėjusios – išplautos, kasmet tai vienoje, tai kitoje vietoje griūva“, – BNS sakė D.Jasaitis.
Jo teigimu, mažai savivaldybei kaip Neringa tokio dydžio infrastruktūros išlaikymas yra pernelyg sunki našta, finansavimo šaltinių ieškoma kitur, tačiau rasti nepavyksta.
„Mes siūlėme jas perduoti valstybei, Turto bankui, nes tokio dydžio savivaldybei, kaip Neringa, tokie biudžetai nepakeliami. Visi Seimai žadėjo pinigų, europinių lėšų nėra, tai ne šaligatviai ar dviračių takai. Projektavimas irgi kainuoja, nenorime jų rengti vien tam, kad projektai gulėtų stalčiuose, nes neturime finansavimo šaltinių. Ieškome visur, beldžiamės į visas duris ir tikimės, kad būsime išgirsti“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Šiuo metu statybą leidžiantys dokumentai jau gauti pusės Preilos krantinės sutvarkymui, tam, pirminiais skaičiavimais, reikėtų apie 4 mln. eurų, sako meras. D.Jasaičio teigimu, krantines būtina remontuoti, nes jų paskirtis – apsaugoti gyvenvietes, o netvarkant statiniai gali griūti.
„Tai inžinerinis įrenginys, saugantis gyvenvietes nuo nuplovimo, nes ten, kur jų nėra, marių vanduo krantus graužia po metrą ar net 15 metrų per metus. Tikiuosi, nesulauksime, kol krantinės grius, kad nebus taip, kaip su Panevėžio užtvanka“, – teigė meras.
D.Jasaitis sako, kad dėl prie gyvenamųjų namų artėjančio marių vandens ekstremali situacija jau galėtų būti skelbiama ir Preiloje, tačiau tai nepadėtų gauti finansavimo krantinių tvarkymui.
„Preiloje jau galėtume skelbti ekstremalią padėtį, ten, prie buvusių botelių buvo suformuotas sklypas, bet jo per trejus metus neliko – nuplovė vanduo, jis jau artėja prie gyvenamųjų namų. Bet ekstremali padėtis nepalengvina užduoties gauti finansavimą, jos neskelbiame, tai būtų tik šou elementas“, – sakė kurorto vadovas.
