„Ir administravimo, ir politiko darbai yra neišvengiami savivaldoje. Reikia gero ir skaidraus administravimo, tačiau kartu turi būti ir gebėjimas gerai organizuoti komandinį darbą, su taryba bei koalicija. Tačiau, visada yra ir politikos elementas, būtent savivaldoje, sprendžiant, kur panaudoti biudžeto lėšas, kokius prioritetus išsikelti, vystant projektus, tuomet ir iškyla klausimas dėl interesų konflikto, kuomet reikia suderinti skirtingų gyventojų interesus“, – laidoje svarstė politologas.
R.Vilpišauskas pastebi, kad tendencija, kuri šiuo metu yra labai paplitusi, jog miestų merai tvarkosi tarsi savo ūkyje, yra ganėtinai populiari, tačiau iš politinės pusės, gyventojai vis dar labai nepasitiki politinėmis partijomis, todėl daugeliui gyventojų yra susiformavusi nuomonė, kad politikai yra kažkas nešvaraus.
„Žinodami gyventojų neigiamą nuomonę apie politiką ir partijas bando nuo to atsiriboti ir atrodyti nesantys politikais, ypač tai pastebėtina apie asmenys, kurie į rinkimus ateina iš verslo, manydami, kad darbas savivaldoje bus toks pat kaip versle, tačiau taip yra tik iš dalies, nes šalia ūkinių dalykų visada šalia yra ir politiniai elementai“, – laidoje sakė R.Vilpišauskas.
Anot politologo, kuo mažesnė savivaldybė, tuo interesų derinimas gali būti sudėtingesnis – meras pažįsta daug gyventojų, asmeniniai ryšiai turi daug įtakos. Tai gali būti ir geras dalykas norint susitarti, tačiau, iš kitos pusės, yra atvejų, kuomet mažoje savivaldybėje merams „dirba vietinė žiniasklaida“, formuojasi uždaros grupės tarp vietos verslininkų ir politikų.
„Pažintys nebūtinai yra blogai. Šiaurės šalyse daugelis mažų miestelių politikų ir žmonių vieni kitus pažįsta, tačiau korupcijos apraiškų ten mes praktiškai nematome, nes yra visiškai kitoks suvokimas“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Anot politologo, Lietuvoje su požiūriu, jog į rinkimus einama ne su partija, o visuomeniniu komitetu ar net asmeniškai, kaip pavyzdį galima pateikti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pavyzdį.
