2019 metų spalio pabaigoje Vyriausybėje vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad iš viso gaisrą gesino 324 ugniagesiai, įskaitant Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantus.
Pasak S.Džiauto, iš daugiau nei 100 norinčių pasitikrinti ugniagesių apžiūrėti vos 30, darbo medikų apžiūron nusiųsti tik keli.
„Pasirūpinta ugniagesiais tinkamai nėra iki šiol. Patikrinta tik 30 ugniagesių iš virš 100. <...> Buvo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pažadas, kad visi pareiškę norą [bus ištirti]. O dabar, kai 30 patikrinta ir neva nerasta labai padidėjusio metalų kiekio, neva jiems nepadaryta jokia žala sveikatai, bet tiriami buvo tik keli metalai, nepasitelkta buvo darbo medicinos atstovų, kurie fiksuotų įvykį ir stebėtų ugniagesių pasekmes 5 ar 10 metų po įvykio. Ne metaluose ar dioksinuose esmė, bet kiek jie prisikvėpavo visų Mendelejevo lentelės elementų“, – sako S.Džiautas.
Jo teigimu, toksikologai siuntimus būti apžiūrėtiems darbo medikų išrašė tik keliems gaisrą gesinusiems darbuotojams.
„Esmė ta, kad išnyksta tie rezultatai, jeigu nepadaroma [tyrimai laiku]. Aliuminio kiekis buvo 12,5, dabar yra 1,8, kai norma yra dar mažesnė. <...> Darbo medikai turi stebėti ir kontroliuoti, šito padaryta nebuvo“, – konstatuoja profsąjungos vadovas.
Ar visuomenė tapo saugesnė, tai tikrai ne.
S.Džiauto teigimu, VRM iki galo nepasirūpino ne tik ugnis tramdžiusiais ugniagesiais, tačiau ir jų apsaugos priemonėmis – nors buvo žadėta, filtruojančios dujokaukės taip ir nebuvo nupirktos.
„<...> Tyrimo medžiagoje nustatyta, kad iškart buvo garantuota ir pažadėta, kad atsiras tos filtruojančios dujokaukės, kurių nebuvo ten. Kad kiekvienas automobilyje galėtų užsidėti, galimai medikai, policininkai. <...> Tačiau vis dėlto nenupirkta“, – tikina pašnekovas.
Šių metų sausio pabaigoje Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) teigė, kad dėl sveikatos sutrikdymo ugniagesiai su valstybe ketina bylinėtis teisme. Tiesa, į Temidės rūmus iki šiol kreiptasi nebuvo. Iš dalies dėl to, kad vis dar laukiama tiriamųjų rezultatų.
„Manau, kad nebaigėm šito klausimo. Kada ugniagesiai apsilankys pas darbo medikus ir galimai jeigu buvo padaryta kažkokia žala, ji turės būti atlyginta valstybės“, – teigia S.Džiautas.
Neišmokome skaudžių pamokų?
Pašnekovas dargi daro gana griežtą išvadą, kad jei tokio masto gaisras Alytuje kiltų šiandien, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybė į jį reaguotų taip pat. Kodėl?
„Todėl, kad turėjo pasikeisti teisės aktai, kurie numato, kas vadovaus. Šitie teisės aktai, gelbėjimo darbų organizavimo nuostatos iki šiol nėra pakeisti. Ir vėl važiuotų tas pavaduotojas, nors jis pagal sveikatos skiltį negali užeiti į uždūmintas patalpas. <...> Ar galėtų vadovauti neįėję į vidų?“ – retoriškai klausia S.Džiautas.
Anot jo, nepasikeitė ir svarbūs teisės aktai, leidžiantys inspektoriams akyliau stebėti objektus.
„Jeigu žiūrėti globaliau, ar visuomenė tapo saugesnė, tai tikrai ne, nes verslas neprivalo deklaruoti kokių technologinių pasikeitimų. Šiandien sandėliuoju metalą, kuris nedegus, rytoj sandėliuoju degias medžiagas. Nors jis praneša į registrą, mūsų inspektoriai neturi teisės prieiti prie duomenų bazės. Ir priešgaisrinės apsaugos inspekcija nežino, kas yra toje įmonėje pasikeitę“, – sako jis.
Dabar Alytaus gaisro byloje kaltinamaisiais tapę buvęs Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Algirdas Bautronis ir vyriausiasis specialistas Saulius Mockevičius savo nekaltumą grindžia panašiais argumentais.
Pastarasis 15min yra sakęs, kad užtikrinti pastatų kontrolės neleidžia teisės aktai. UGPS vadas nesiryžta komentuoti, ar tą galima taikyti ir šiuo atveju:
„Nei ginsiu, nei neginsiu – tik pasakysiu, buvo oficialūs bene devyni gaisrai toje teritorijoje. Tai ką aš galiu pasakyti, kaip galima nežinoti, kas tenai yra, jeigu yra įvykę gaisrų ir inspekcija privalo pasižiūrėti ir patikrinti“, – sako S.Džiautas. „Ekologistikoje“ devyni gaisrai buvo kilę nuo 2012-ųjų.
Kauno prokurorai teigia, kad tiek A.Bautronis, tiek S.Mockevičius nepriskyrė „Ekologistikos“ tikrintinų objektų grupei, neįtraukė jos į metinius planinius priešgaisrinių techninių patikrinimų planus. Taip nebuvo sudarytos sąlygos identifikuoti gaisrą, lokalizuoti jį pirminėje stadijoje ir užkirsti kelią jam plisti.
PAGD: pokyčių įvyko nemažai
Kiek kitokį požiūrį į tai, kas pasikeitė po Alytaus gaisro, pateikia PAGD. Komunikacijos skyriaus vadovės Vidos Šmigelskienės teigimu, po nelaimės buvo keičiamas galiojantis teisinis reglamentavimas, siekiant „nustatyti tikslesnę, operatyvesnę ir paprastesnę reagavimo į (ekstremaliuosius) įvykius, šių įvykių likvidavimo organizavimo bei vadovavimo tvarką“.
„[Taip pat] buvo patikslinta priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo planų rengimo tvarka, supaprastinta kuro įsigijimo ekstremaliųjų situacijų metu įsigijimo tvarka, patikslinta aprūpinimo maistu organizavimo tvarka, pakeista departamento bei Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudėtis ir sušaukimo tvarka, pakeistos civilinės saugos mokymo programos ir kt.“, – teigia PAGD atstovė.
Kartu V.Šmigelskienė teigia, kad Aplinkos ministerijai yra pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tikslinimo. Taip norima numatyti, kad statybų procese, pakeitus gaisrinės saugos esminius reikalavimus, būtų grįžtama į statybos proceso leidžiančio dokumento išdavimo stadiją ir atliekama nauja projekto ekspertizė.
„Tuo siekiama skaidresnės statybos proceso dalyvių veiklos, kad būtų užtikrintas gaisrinės saugos esminių reikalavimų įgyvendinimas visame statybos procese ir kad gaisrinės saugos klausimai būtų sprendžiami dar statybos proceso metu, o ne pastačius pastatą“, – sako ji.
Anot pašnekovės, PAGD taip pat siūlo keisti Statybos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymus. Dargi, anot V.Šmigelskienės, pradėta taikyti pareigūnų rotacija tikrinant objektus ir dalyvaujant statybos užbaigimo komisijose, atliekant objektų priešgaisrinius patikrinimus dalyvauja skirtingų departamento teritorinių padalinių specialistai, į didžiuosius miestus pasitelkiami pareigūnai iš visų priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teritorinių padalinių. O statybos užbaigimo procedūrose pareigūnai rotuojami į statybos užbaigimo komisijas visoje šalies teritorijoje.
V.Šmigelskienė taip pat tikina, kad siekiant operatyviau pasitelkti materialinius išteklius ir centralizuoti valdymą, departamente šiemet įkurta Materialinių išteklių valdymo valdyba, kuri supaprastins išteklių panaudojimą. PAGD atstovė teigia, kad po gaisro Alytuje buvo įsigyta papildomos įrangos: aukšto slėgio kompresorių, hidraulinės gelbėjimo įrangos, nešiojamųjų vandens siurblių, terminio vaizdavimo kamerų, rūbų džiovinimo spintų, pneumatinės gelbėjimo įrangos komplektų, teigiamo slėgio ventiliatorių ir kt.
„Tiesa, kai kurių priemonių ar darbų atlikimą apsunkino pastaruoju metu visoje šalyje susidariusi grėsminga situacija dėl suaktyvėjusio koronaviruso staigaus plitimo, tačiau departamentas vykdo ir toliau vykdys įvairias priemones, tobulindamas priešgaisrinių pajėgų veiklą, atsižvelgdamas tiek į Alytaus gaisre išmoktas pamokas, tiek į kitus išryškėjusius veiklos trūkumus“, – teigia Komunikacijos skyriaus vadovė.
Kaukes nupirko, bet tik praėjusią savaitę
V.Šmigelskienė taip pat sako, kad S.Džiauto priekaištai dėl nepasikeitusių gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų nėra teisingi.
Jos teigimu, po gaisro buvo pakeista Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudėtis, taip pat – sušaukimo tvarka. Ji esą tapo lankstesnė ir leidžianti VESOC koordinatoriui ir grupių vadovams efektyviau pasitelkti reikiamus specialistus, perduoti informaciją apie Operacijų centro sušaukimą, panaudojant interaktyvias platformas.
Tiesa, praėjus metams dujokaukių vis dar nėra. Jos nupirktos tik praėjusią savaitę.
„Spalio 8 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasirašė 600 komplektų dujokaukių DPI Sekur C 607 ir tiek pat filtrų DPI Sekur DIRIN 230 įsigijimo sutartį. Dujokaukės ir filtrai turėtų būti pristatyti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Jos bus skirtos ugniagesiams gelbėtojams ir laikomos gaisriniuose automobiliuose.
Ugniagesiai gelbėtojai šias dujokaukes galės naudoti teikdami pagalbą medikams kaip apsauginę priemonę nuo koronaviruso, atlikdami darbus cheminio užterštumo aplinkoje. Taip pat dirbdami gaisravietėse, tačiau ne pačiame gaisro židinyje, o šalia, pavyzdžiui, tiekdami vandenį, kai nebūtina dėvėti kvėpavimo organų apsaugos aparato. Su dujokaukėmis lengviau ir patogiau dirbti, be to, su jomis galima išbūti šiek tiek ilgiau nei su kvėpavimo aparatu.
Dujokaukėmis bus aprūpinti visą parą dirbantys šalies ugniagesiai, t. y. apie 600 ugniagesių gelbėtojų“, – sako V.Šmigelskienė.
VRM Strateginės komunikacijos skyriaus specialistai pažymėjo, kad dėl sunkųjų metalų iš viso tirti buvo 101 asmenys, dėl dioksinų – 78.
„Ateinanti mėnesį planuojama ištirti paskutinius iki 50 pareigūnų dėl metalų ir dioksinų. Buvo ištirti visi, kuriems buvo nustatyti nukrypimai nuo normos. Jie tikrinti toksikologų Respublikinėje Vilniaus Ligoninėje.
Pažymėtina, kad lapkričio ir gruodžio mėnesį ugniagesiai buvo tiriami. PAGD pakartotinai kovo ir gegužės mėn. apklausė ugniagesius, gesinusius gaisrą, kas nori dar tirtis ir kas nori darytis tyrimus. Birželio viduryje atlikti visų dar norinčių tirtis sveikatos patikrinimai, nustatyta, ką galime tirti dėl metalų be Bioetikos komiteto leidimo, t.y. turinčių kokius tai sveikatos sutrikimus (sveikų dėl metalų tirti negalima, nes tokiais atvejais tai yra mokslinis tyrimas ir reikalingi Bioetikos komisijos leidimai), dalį (18) per patikrinimus su sutrikimais dar ištyrėme. Taip pat ištirti buvo ir 40, kurie privalėjome būti tikrinami pakartotinai, po toksikologų konsultacijų. Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimas vyksta lygiagrečiai, jis leis ištirti dar 100 ( iš jų 30 alytiškių gesinusių gaisrą)ugniagesių dėl metalų nemokamai be sveikatos patikrinimo, nes turi moksliniam tyrimui reikalingą Bioetikos komiteto leidimą. Tai leis palyginti, gesinusių gaisrą ugniagesių metalų kiekius esančius organizme su bendra Lietuvos populiacija“, – teigiama atsakyme.
Žala valstybei – 6 mln. eurų.
2019-ųjų spalio 16 dieną kilęs gaisras „Ekologistikoje“ buvo užgesintas per 10 dienų. Skaičiuojama, kad dėl nelaimės valstybei padaryta 6 mln. eurų žala. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo už daugiau nei 7 mln. eurų.
Įtarimai yra pareikšti dviem juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims. Tarp jų – „Ekologistikai“, jos direktoriui Juozui Cicėnui ir dar dviem darbuotojams, taip pat dviem Aplinkos apsaugos departamento darbuotojoms.
